O tai leistų padidinti atlyginimus pirminės grandies medikams – šeimos gydytojams – pediatrams, slaugytojams. Būtent šiandien pristatytą algų kėlimo medikams planą, vadina sutapimu su vykstančiu mitingu mieste. Visgi, miesto vadovai neišvengė klausimų, kodėl tai daroma tik dabar, be to, ar Vilnius tam pajėgus.
R. Šimašiaus komentaras:
Planą įgyvendins jau vasarą
Su žurnalistais ketvirtadienį bendravę miesto meras Remigijus Šimašius ir vicemeras Gintautas Paluckas tikino, kad tai ilgai generuota idėja, nesulaukus ministerijos ir Vyriausybės veiksmų.
„Siūlome ir tarybai pritarus mes numatome bent trečdaliu didinti įkainius už aptarnaujamus pacientus, kad galėtų didėti apie 20-25 procentais atlyginimai pediatrams, slaugytojams, kitiems šioje srityje dirbantiems profesionalams.
Taip pat planuojama sumažinti apylinkes medikams, kurios kai kuriais atvejais yra akivaizdžiai per didelės, tai reikštų, kad ir darbo krūvis kiek sumažėtų, jei medikas nenori užsidirbti papildomai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Paklaustas, kodėl anksčiau nebuvo to imtasi, meras aiškino, kad tai nuoseklios politikos dalis. Prasidėjusi pernai darželių auklėtojų atlyginimų kėlimu ir būsimu socialinių darbuotojų algų pakėlimu. Taip siekiant pritraukti jaunus žmones.T oks įvykis jokio miesto valdžiai dar negirdėtas, nes savivaldybėms rūpintis medikų algomis nepriklauso.
Socdemai atsakomybę prisiima
Ne viena prieš tai buvusi valdžia irgi žadėjo algų kėlimą, tad kodėl tai nepavyko? R. Šimašius priminė, kad liberalai niekada nebuvo atsakingi už sveikatos apsaugą. O štai socialdemokratų lyderis G. Paluckas nesikratė atsakomybės.
„Pirmas dalykas, socialdemokratai nesikratom atsakomybės už neatliktas strategines reformas sveikatos srityje. Mes galime prisiimti atsakomybę, bet dabar tiesiog nebegalima nespręsti šio klausimo. Nors premjeras ir dabartiniai valdantieji dar sako jį atidėti.
„Verta priminti, kad medikai ir slaugytojai aktyviai verbuojami darbui Vokietijoje ir Norvegijoje. Dar praėjusių metų biudžetas leido pakelti medikams ir slaugytojams atlyginimus nuo 7 iki 15 proc. priklausomai nuo įstaigos. Pokytis atlyginimų buvo įvairus.
Kai premjeras sako, kad niekas niekada nieko nėra kėlęs, tai yra tiesiog netiesa“, – teigė jis.
R. Šimašius kartu su G. Palucku tvirtino, kad su socialdemokratų deleguotais ministrais ir SAM susirašinėjama du su puse metų dėl įkainio už pacientus padidinimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir nėra normalu, sistemiška, kai savivaldybė iš savo pinigų didina atlyginimus gydytojams. Pasak jų, ministerija tiesiog netinkamai švaisto turimas lėšas.
Vilnius gali tai sau leisti
Už sveikatos apsaugą atsakingas vicemeras ir miesto meras tikino, kad medikų algoms bus skirta 4 mln. eurų. Nors kol kas šių metų savivaldybės biudžeto projekte numatoma skirti per 2 mln. eurų, dar beveik 2 mln. eurų ketinama ieškoti perskirstant kitus asignavimus.
O likusios, papildomos lėšos būtų skiriamos nuo metų vidurio. Biudžeto svarstymus savivaldybės taryba turėtų pradėti artimiausiame posėdyje dar sausį. Be to, R. Šimašius paklaustas, iš kur paims žadamus 4 mln., sakė, kad ekonominis augimas tam tikras, normalus tvarkymasis su išlaidomis, todėl yra galimybė lėšų skirti ir medikų algoms.
„Vilniuje mes tai sau galime leisti. Juolab, būtų normalu, kad tai būtų nustatyta nacionaliniu mastu, juolab, kad ne tik Vilniuje yra tos problemos, bet ir visur kitur. Reikia, kad pacientus gydytų geri ir nepervargę gydytojai“, – sakė meras.
G. Paluckas jam antrino, kad dabartinė miesto skola neišaugs. Nes vien lyginant su 2015 m. situacija, savivaldybės padėtis kur kas geresnį. Todėl savivaldybė pajėgi dalį pinigų skirti atlyginimų kėlimui.
Paklaustas, kodėl jo nuomone kitų miestų savivaldybės nesielgia panašiai, G. Paluckas aiškino akivaizdžiu finansinių galimybių neturėjimu. Juolab, tai naujas ir nepatikrintas kelias.
Kaunas su pokyčiai neatsilieka
Vilniaus miesto valdžiai pristačius ambicingą planą, akys nukrypo į permainomis ypač pastaruoju metu pasižymintį Kauną. Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė portalui tv3.lt atskleidė, kas dėl medikų daroma Kaune.
Pasak jos, pernai beveik pusmetį miesto poliklinikų veiklą analizavo jungtinė darbo grupė. Iš Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų sąjungos, savivaldybės atstovų, poliklinikų vadovų ir darbuotojų sudaryta grupė priėjo išvados, kad optimaliausias būdas užtikrinti skaidresnį poliklinikų valdymą, didesnius atlyginimus medikų personalui ir kokybiškas bei prieinamas paslaugas pacientams – įstaigų administracinio aparato mažinimas ir nemedicininių paslaugų kaštų mažinimas.
„Nuo sausio 2 dienos visos miesto poliklinikos apjungtos į vieną juridinį vienetą „Kauno miesto poliklinika“. Poliklinikų sujungimas leis ženkliai sumažinti administracijoje dirbančių žmonių skaičių ir poliklinikoje atliekamų nemedicininių funkcijų krūvį bei kaštus. Iki sujungimo buvo 265 nemedicininio personalo darbuotojai, po kovo 1 dienos jų sumažės apie 40 procentų iki 157. Toks sprendimas leido sistemos viduje rasti resursų gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio kėlimui - suplanuotas kaštų taupymo planas turėtų atnešti apie milijoną eurų per metus. Juos skirsime medikų atlyginimams“, – nurodė R. Šnapštienė.
Ji pasakė ir tai, kad savivaldybė iš miesto biudžeto ateinančiais metais skirs beveik du milijonus eurų miesto sveikatos įstaigų infrastruktūros atnaujinimui.
