Irake neradusios jokių Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) branduolinio, cheminio ir bakteriologinio ginklo arsenalų, apie kuriuos taip dažnai ir su įsitikinimu kalbėjo prieš karą, JAV dabar vis daugiau dėmesio skiria mokslininkams, slepiantiems Irako karines paslaptis savo galvose.
Kai kurie JAV pareigūnai net prabilo apie tai, kad radus mokslininkų, kurie pareikštų, kad S. Husseinas svajojo sukurti masinio naikinimo ginklą, būtų neginčijamai įrodytas karo prieš nuverstąjį režimą pagrįstumas, net jeigu pačių masinio naikinimo ginklų ir nebūtų rasta.
Bet net ir tai, anot “Reuters” agentūros, kelia problemų. Vašingtoną tariamai kamuoja mintis, kad nors pastarosiomis dienomis pavyko sučiupti kelis aukšto rango Irako ginklų mokslininkus, šimtai, o gal net tūkstančiai mokslininkų gali pabėgti ir būti priversti dirbti priešiškoms valstybėms ar teroro grupėms.
Anot vieno prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracijos nario, prieš karą buvo keliamas klausimas, ką daryti, kad Irako mokslininkai nepabėgtų į užsienį, galbūt Siriją ar Libiją, nesudegintų dokumentų, neišsivežtų dokumentų ar svarbių medžiagų su savimi, tačiau buvo prieita prie nuomonės, kad atitinkama problema egzistuos, kol nebus užimta visa šalis.
Prezidentas G. W. Bushas, prieš įsakydamas pulti Iraką, tvirtino, jog S. Husseino režimas turi dideles cheminio ir bakteriologinio ginklo atsargas ir bando sukurti branduolinį ginklą, kurį gali perduoti teroristų grupėms, todėl kelia tiesioginį pavojų JAV ir jų sąjungininkių saugumui.
Bet prieš mėnesį į Iraką įžengusios amerikiečių pajėgos ir specialios paieškos grupės vis dar niekaip neranda 500 tonų cheminio ginklo ir dešimčių tūkstančių litrų juodligės bei botulizmo sukėlėjų, kurių tariamai turėjo Irako režimas. Masinio naikinimo ginklo klausimas, anot politikos apžvalgininkų, pamažu Baltiesiems rūmams virsta nepatogia politine problema.
"Kadangi G. W. Busho administracija iškėlė kartelę taip aukštai, tai tarptautinis JAV karo prieš Iraką teisėtumas dabar priklauso nuo to, ar čia bus rastas esminis uždraustų ginklų kiekis", - mano buvęs Jungtinių Tautų (JT) ginkluotės inspektorius Jonathanas Tuckeris (Džonatanas Takeris). Nors dalis atsargų anksčiau ar vėliau galbūt atsiras, "jos gali nepatenkinti didelių lūkesčių, kuriuos prieš karą sukėlė administracija", praėjusią savaitę pareiškė šis pareigūnas.
Vienas aukšto rango administracijos atstovas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, tvirtino, kad "nesvarbu, kiek bus rasta" - S. Husseinas pakartotinai atsisakęs įrodyti, kad nevykdo uždraustų ginkluotės programų, o tai reiškia, kad "jis ketino įsigyti masinio naikinimo ginklą ir prireikus jį panaudoti".
Anot JAV ekspertų, Irakas per 12 metų ištobulino savo apgaudinėjimo taktiką, o dalį bakteriologinio ir cheminio karo priemonių galbūt sumaišė su kalkėmis ir išpylė į upes ar sudegino dykumoje.
Laikraštis "New York Times" pirmadienį pranešė, neva vienas Irako mokslininkas papasakojo amerikiečių kariškiams, kad Irakas sunaikino savo cheminį ginklą ir bakteriologinio karo įrangą likus vos kelioms dienoms iki karo pradžios. Neįvardytas mokslininkas, kuris teigė daugiau kaip dešimt metų dirbęs Irako cheminio ginklo kūrimo programoje, nuvedė JAV specialistus prie vietos, kur jis tariamai užkasė uždraustas medžiagas.
Tvirtindami, kad Irake tikrai ras cheminio ir bakteriologinio ginklų, JAV pareigūnai atsargiau kalba apie branduolines medžiagas.
"Bet mes žinome, kad S. Husseinas vienoje krūvoje laikė tūkstančius savo mokslininkų, inžinierių ir technikų - vadinamuosius branduolinius modžahedus, ir aš manyčiau, jų bylos parodys, kaip konstruojamas branduolinis ginklas", - sakė JAV administracijos narys. Jo teigimu, S. Husseino kaltei įrodyti ir JAV karui pateisinti visiškai užtektų, jeigu šie mokslininkai nurodytų, kad nekūrė uždraustų ginklų, bet buvo pasirengę tai padaryti tuoj po to, kai JT Saugumo Taryba būtų paskelbusi, jog šalis neturi branduolinio ginklo.
Irako masinio naikinimo ginklo programoje, kaip spėjama, dirbo apie 3 tūkst. specialistų.
“Reuters”-ELTA
