Liepą – Vilniuje, o rugpjūčio pradžioje – Klaipėdoje šunys apkandžiojo vaikus. Sostinėje nukentėjo aštuonmetė, o uostamiestyje – dvejų metukų mergaitė. Abiem prireikė medikų pagalbos.
Paliko anūkas
Prižiūrėti amerikiečių Stafordšyro terjerą klaipėdiečiui Kazimierui V. (77 m.) paliko į jūrą išplaukdamas anūkas. Žmogus apsiėmė šunį pagloboti, nes šis niekada nebuvo sukėlęs jokių problemų. Tačiau vieną vakarą, išvedus šunį į kiemą, kai dvimetė kaimynų mergaitė, paglosčiusi stafordšyrui galvą, panoro pačiupinėti jam už nosies, tas netikėtai puolė mažametę ir apkandžiojo jai veiduką.
Mergytė skubiai buvo nuvežta į ligoninę, jai teko susiūti keletą kąstinių žaizdų. Amerikiečių Staforšyro terjeras buvo apgyvendintas gyvūnų prieglaudoje „Būk mano draugas“. Šios prieglaudos darbuotojas Rimas Vidikas, po nelaimės paėmęs šunį iš Kazimiero V., paaiškino, kad gyvūnas dėl pasiutligės bus stebimas dvi savaitės. „Negaliu tvirtinti, kad šuo neserga – pasiutligės požymiai gali pasireikšti ir gerokai vėliau, – sakė R. Vidikas, – tačiau patirtis kužda, kad gyvūnas sveikas: jis noriai ėda, nėra agresyvus, puikiai jaučiasi.“
Dėl ko šuo užpuolė ir sukandžiojo vaiką, gyvūnų globos specialistui sunku pasakyti. „Priežasčių gali būti įvairių, – sakė R. Vidikas. – Galbūt šuo tiesiog nemėgsta vaikų“.
Netikėtas globotinio elgesys ir jį prižiūrėjusiam Kazimierui V. Žmogus pasakojo, kad nors jam ir būdavo sunku, paliktu anūko šunimi rūpinosi, kas vakarą vedžiodavo. Tiesa, Kazimieras V. nė nenutuokė, jog šios veislės (ir ne tik) šunis privaloma vedžioti su antsnukiais, jie turi būti paskiepyti, būtina turėti dokumentus. Senolis tvirtino, kad iki tol šuo buvo jaukus, neagresyvus ir puikiai sugyveno su jo laikoma kate.
Išplaukdamas į jūrą anūkas Kazimiero apie galimą agresyvų globotinio elgesį neįspėjo, jokių dokumentų nepaliko.
Po nelaimės vyras atsisakė toliau prižiūrėti amerikiečių Staforšyro terjerą.
Nukentėjusios mergytės tėvai kreipėsi į policiją, tačiau ar rašys pareiškimą, dar galvoja.
Šuo – tarsi ginklas
Liepos viduryje Vilniuje, vieno R. Jankausko gatvės daugiabučio kieme tėvas, leidęs dukrai pažaisti su vaikais vaikų žaidimų aikštelėje, pats prisėdo nuošaliau. Staiga be pavadėlio vedžiojama kaimynės mišrūnė puolė aštuometę ir įsikabino jai į koją. Tėvas vos atplėšė kalytę nuo dukters. Tuo tarpu šuns šeimininkė lyg niekur nieko stebėjo, kas darosi, o tėvui pareiškus priekaištus dėl be pavadėlio vedžiojamo šuns, pareiškė, kad mergaitė – pati kalta. O žaizda padaryta tokia, kad medikams teko ją siūti.
Pasak įvykį tiriančio Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko Valdo Skupo, panašūs atvejai, kai šeimininkas kaltina nukentėjusįjį, gana dažni. Minėtu atveju šuns savininkė nesiteikė duoti nei šuns skiepų knygelės (ji reikalinga medikams, kurie pagal tai nustato ar šuo skiepytas ir ar reikia nukentėjusį asmenį skiepyti nuo pasiutligės), nei nukentėjusios atsiprašė, nei pasidomėjo, kaip gyja mergaitės koja. „Kol kas dar tebevyksta tyrimas, – paaiškino V. Skupas, – tačiau, manau, šiuo atveju šuns savininkei gręsia bauda už augintinio nepriežiūrą“.
Viršininkas apgailestauja, kad niekas nevertina vaiko patirto streso. „Jokios baudos nekompensuos nei patirto skausmo, nei patirtos baimės, – sakė V. Skupas. – Po tokio vaikystėje patirto užpuolimo dažniausiai šunų bijomasi visą gyvenimą. O gyvūnai tai jaučia – jiems tai potencialus kąsnis“.
Pasak Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos grupės viršininko Miroslavo Pažusinskio, šuo – tai ginklas, ir su juo privalu tinkamai elgtis. „Kaip šaunamąjį ginklą privalu laikyti atitinkamomis sąlygomis, taip ir gyvūną, ypač agresyvų, būtina tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti, kad aplinkiniai jaustųsi saugūs, – sakė viršininkas. M. Pažusinskis nesupranta tų gyvūnų mylėtojų, kurie laiko savo globotinius daugiabučiuose. „Manau, tai ir šuns, ir kaimynų kankinimas“, – išsakė savo nuomonę pareigūnas.
Atsakingas – šeimininkas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados viršininko Erlando Stanionio nuomonė – vienareikšmiška: už šunį atsakingas jo šeimininkas. „Šuns šeimininkas privalo ne tik rūpintis gyvūno gerove ir apsauga, tačiau ir užtikrinti, kad jų laikomas augintinis nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“, – sakė viršininkas, pats auginantis šunį. Pasak E. Stanionio, jų nuovada dėl šunų užpuldinėjimo ar netinkamo jų laikymo per savaitę gauna 1–2 skundus. „Dažniausiai skundžiamasi dėl kaimynų, kurie tinkamai neprižiūri savo augintinių: laiko juos palaidus, vedžioja be antsnukio, neregistruoja jų ir t. t., – paaiškino nuovados viršininkas. – Už tokius ir panašius pažeidimus šiemet surašėme 15 protokolų.
Jei šuns šeimininkas patraukiamas administracinėn atsakomybėn pirmą kartą, kartais apsibojama įspėjimu arba bauda iki 200 litų. Tačiau jeigu toks globotinio elgesys sukėlė grėsmę žmogaus sveikatai, gyvybei ar turtui, tokio gyvūno šeimininkui gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą, bauda jau dvigubai didesnė“.
Nepaiso įspėjimų
Pernai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai užfiksavo net keletą nelaimių, kai vaikus apkandžiojo kaimynų šunys. Štai pernai balandį Telšių ligoninę vos kelių valandų skirtumu buvo atvežtos 8-erių ir 12-os metų mergaitės, kurias apkandžiojo kaimynų šunys. Vienai mergaitei kaimynų šuo įkando į alkūnę ir sėdmenis, kitai – įsikabino dantimis į blauzdą. Medikai nekentėjusioms žaizdas susiuvo. Abiem atvejais kaimynai išsiaiškino patys, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Tų pačių metų gruodį Telšių medikams teko teikti pagalbą septynmetei, kuriai veidą apkandžiojo šuo. Nelaimė nutiko, kai mergaitė nuėjo į kaimynų laikomo pririšto šuns voljerą.
Telšių AVPK Apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresnysis tyrėjas Ramūnas Šileika irgi patvirtina, jog dėl tokių nelaimių, kai šuo apkandžioja žmones, dažniausiai kaltas gyvūno savininkas. „Turi gyvūną, privalai užtikrinti, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams, – sakė R. Šileika. – Tačiau pasitaiko, kad žmogus, nors ir mato įspėjamąjį užrašą ar yra perspėjamas nelįsti prie gyvūno, nesusilaiko neužkabinęs jo. Arba tėvai kartais gana patikliai žiūri į svetimą gyvūną ir net paragina savo vaiką jį glostyti. O tuomet nelaimės ir neišvengiama.“
Elgesį lemia daug veiksnių
Kad šuo – ypač kovinis – užpuola ir sukandžioja žmogų, lemia daug aplinkybių. Visų pirma, iki šiol daugelis pavojingus šunis veisė ir laikė juos dažniausiai nė neturėdami tinkamos informacijos ir supratimo, kaip su tokiais šunimis elgtis, kaip dresuoti ir laikyti. Šiuo metu (nuo liepos 1-osios) galiojantis pavojingų ir kovinių šunų sąrašas yra patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu. Jame nurodyta 10 kovinių ir pavojingų šunų veislių: koviniai šunys – Amerikiečių pitbuteljerai, agresyvūs (arba pavojingi) šunys – Pietų Rusijos aviganiai, Kaukazo aviganiai, Turkų aviganiai, Brazilų mastifai, Argentinos dogai, Amerikiečių buldogai, Stafordšyro bulterjerai, Amerikiečių Stafordšyro terjerai. Jie draudžiami laikyti daugiabučiuose. Privačios valdos savininkas, norėdamas įsigyti tokį šunį, privalo turėti ne tik šuns registracijos pažymėjimą, jo kilmę patvirtinančius dokumentus, bet ir išklausyti specialius agresyvių šunų augintojams rengiamus kursus, gauti pažymas iš psichiatrų, narkologų bei kaimynų sutikimus.
„Šunų augintojai privalo deramai prižiūrėti savo augintinį, nes jų numylėtinio elgesį lemia daug veiksnių, – sako Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narė Džiuginta Vaitkevičienė. – Gyvūnui įtakos turi net karštas oras, pasitaiko, kad dėl to pakrinka psichika. Nors iki tol augintinis buvo mielas, kartu net miegodavo ir jokių problemų nekildavo.“
Anot pašnekovės, bėda ta, kad įsigijęs (ar veisiantis) šunį šeimininkas dažnai netinkamai jį dresuoja ir augina. „Jei žino, kad augintinis yra piktas ir nenuspėjamas, privalo vedžioti ne tik su antsnukiu, bet ir už trumpo pavadėlio, nes antsnukis šiuo atveju gali ir neapsaugoti – vien letenomis gali sužaloti, pargriauti, – dėsto savo nuomonę didelę patirtį šunų veisimo ir auginimo srityje turinti moteris. – Klaidą daro tie šunų šeimininkai, kurie, atsiradus naujagimiui, vengia rodyti jį savo augintiniui, neva dėl to, kad neužkrėstų kokiomis ligomis ar panašiai. Būtina iš karto, parsivežus vaikelį iš ligoninės, šuniui parodyti ir paaiškinti, kad tai – naujas šeimos narys. Į po kelių savaičių ar mėnesių parodytą naująją žmogutį šuo gali reaguoti ne itin draugiškai. Yra pasitaikę net tragiškų atvejų, kai vaikelis buvo mirtinai sukandžiotas. To nežinome, bet galbūt tai šuniui buvo tiesiog gynybinė reakcija. Gal vaikelis su gyvūnu buvo paliktas be suaugusiųjų priežiūros, gal vaikelis šunį labai užgavo...“
Dž. Vaitkevičienė sako, kad pakoreguoti šuns elgseną įmanoma, jei šeimininkas pastebi agresijos proveržius ar kitokius jo elgesio sutrikimus. Dresūros mokyklose parengtose šunų socializacijos (elgsenos) programose privalo dalyvauti ne tik augintinis, bet ir jo šeimininkas. Tokią mokyklą lankydamas augintinis privalo paklusti komandoms nepaisydamas šalutinių dirgiklių (dviratininkų, mašinų, kitų šunų, nepažįstamų žmonių). Turi būti sutelkęs dėmesį į šeimininką, ramiai išlaukti tam tikrą laiką paliktas vienas, atbėgti pakviestas, vedamas pavadėliu ramiai prasilenkti su žmonėmis ir šunimis bei daug kitų dalykų.
TIK FAKTAI:
Prieš gerus du dešimtmečius Jonavoje įvyko skaudi nelaimė. Čiau čiau veislės kalė perkando gerklę ką tik iš ligoninės pavežtam šeimininkų naujagimiui.
Prieš porą metų Stafordšyro terjero mišrūnas sukandžiojo šeimininkus Kauno rajone. Moteriai buvo perkąsta ranka, vyrui – kirkšnis ir ranka. Nelaimė įvyko, kai mišrūnas kiemo patvoryje aptiko kaulą, o moteris paliepė jį mesti. Tuomet šuo griebė šeimininkei už rankos. Į pagalbą žmonai atskubėjęs vyras taip pat buvo apkandžiotas. Nuo didesnių sužalojimų jis išsigelbėjo peršokęs tvorą.
2010 metų rugsėjį Kaune, Vinčų gatvės daugiabučio namo laiptinėje, amerikiečių pitbulterjeras užpuolė bei sukandžiojo 4 moteris ir jas gelbėjusį vyrą. Nelaimė įvyko, kai girtas šuns šeimininkas atidarė buto duris, o išbėgęs į laiptinę jo kovinis šuo užpuolė žmones. Labiausiai nukentėjo maždaug 70 metų moteris – medikai jai diagnozavo plėštines žaizdas rankose bei kojose, išdraskė raumenis.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
