Klaipėdos apskrityje šiuo metu veikia kelios dešimtys sąvartynų, kurių dauguma eksploatuojami nelegaliai, neturint regioninio aplinkos apsaugos departamento leidimų, patvirtintų techninių projektų, žemės naudojimo sutarčių, rašo uostamiesčio dienraštis "Vakarų ekspresas".
Aplinkosaugininkai nuolat rašo privalomus nurodymus susitvarkyti, tačiau situacija beveik nesikeičia, nes savivaldybės neturi nei teisinių, nei finansinių priemonių aplinkos požiūriu saugiam sąvartynų eksploatavimui, nėra tikslių duomenų apie atliekų kiekius ir sudėtį.
Aplinkosaugos reikalavimus pažeidžia net vadinamieji saugūs, intensyviai eksploatuojami sąvartynai.
Dienraščio teigimu, dauguma nelegalių sąvartynų, paprasčiausiai vadinamų prišiukšlintomis vietovėmis, užsiliko dar nuo kolūkių laikų. Jie įrengti saugomose teritorijose, prie vandens telkinių ar miškuose be jokio inžinerinio pasiruošimo - atliekos tiesiog verčiamos į apleistus smėlio, žvyro karjerus ar paprastas duobes.
Daugiausiai tokių sąvartynų yra Šilutės ir Kretingos rajonuose.
Pavyzdžiui, Šilutės rajono Juknaičių sąvartyne atliekos netvarkingai verčiamos į miško aikštėje iškastą duobę, nuo kurios iki Leitės upės intako - tik 400 metrų. Tame pačiame rajone esantis Kiškių sąvartynas įrengtas 350 metrų nuo Svencelės pelkės botaninio draustinio, miškas ir aplinkinė teritorija yra labai užteršta ir t.t.
Pasak aplinkosaugininkų, didelės taršos iš šių sąvartynų negali būti, nes čia šalinamos tik buitinės atliekos, tačiau į tokius nelegalius sąvartynus patenka ir pavojingų atliekų - akumuliatorių, galvaninių elementų, padangų, o gal net ir naftos produktais užteršto grunto.
Klaipėdos apskrityje yra tik aštuoni sąvartynai, aplink kuriuos yra išgręžti aplinkos monitoringo gręžiniai, tačiau, pasak specialistų, ne visuose gręžiniuose yra imamai mėginiai, iš kurių galima nustatyti poveikį aplinkai.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Klaipėdos rajono agentūros darbuotojai teigia, kad šiukšlės ir sąvartynai - viena opiausių rajono gamtosauginių problemų. Gamtos išteklių leidimus, t. y. teisę šalinti atliekas turi tik du sąvartynai - Kiškėnų ir Endriejavo, visi kiti - nelegalūs, o jų kiekvienoje seniūnijoje yra mažiausiai po vieną.
Pastaraisiais metais rajonų savivaldybės imasi likviduoti nelegalius sąvartynus - Klaipėdos rajone buvo uždaryti Judrėnų ir Šiūparių sąvartynai.
"Naujų nebeatsiranda, nebent gyventojai prišiukšlina kokią nors vietovę, net savo privačią žemę. Pavyzdžiui, papila vienas kur nors statybinių atliekų, tuoj į tą vietą savo šiukšles ima nešti ir kaimynai", - sakė KRAAD Klaipėdos rajono agentūros inspektorius Algirdas Vaitkus.
Kasmet gamtosaugos fondui iš rajono biudžeto yra skiriama virš 200 tūkst. litų. Tačiau, kaip sakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, šiemet sąvartynams tvarkyti lėšų neskirta, nes teks prisidėti prie SAPARD fondo teikiamos paramos Kretingalės gyvenvietės valymo įrenginiams statyti.
"Jau visose rajono gyvenvietėse yra pastatyti individualūs konteineriai, atliekos išvežamos į saugius sąvartynus, o vadinamuosius nelegalius sąvartynus turi prižiūrėti seniūnijos iki tol, kol jie bus uždaryti", - sakė meras.
Šiuo metu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kuria regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemą. Projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos paramos fondo numatoma skirti 11 mln. eurų. Projekte dalyvauja visos septynios apskrities savivaldybės.
Iki 2006 metų, kuomet pradės veikti pagal griežtus Europos sąjungos reikalavimus įrengtas regioninis sąvartynas Dumpiuose (Klaipėdos raj.), visi kiti sąvartynai turės būti uždaryti.
BNS
