Finansų ministerija nepritaria siūlymui keliskart padidinti žemės mokestį apleistos, nedirbamos žemės savininkams.
Ministerijos teigimu, tokius pažeidėjus reikia bausti, nes mokesčių didinimo negalima taikyti kaip sankcijos, pranešė „Panorama“.
Pusantro procento žemės mokestį nuo jos vertės privalo mokėti visi žemės savininkai – ir gražiai laukus prižiūrintys, ir žemę apleidę. Neretai savininkai, ypač žemės turintys greta didžiųjų miestų, jos nedirba, laukdami kada galės pelningai parduoti.
Tuo piktinasi žemdirbiai, esą Lietuvoje maždaug trečdalis žemės ūkio naudmenų dirvonuoja, iš apleistų sklypų piktžolės plinta į jų laukus, kuriuos priversti purkšti brangiais chemikalais.
Žemės ūkio rūmai vėl kreipėsi į vyriausybę, prašydami keliskart padidinti mokestį apleistos žemės savininkams.
Pasak Finansų ministerijos atstovės, apleistų laukų savininkus reikia bausti už pažeidimus,o ne didinti mokesčius.
„Mokestis nėra sankcija už tam tikrų veiksmų nevykdymą, šiuo atveju, už žemės netinkamą naudojimą. Mokestis yra finansinė priemonė, skirta užtikrinti valstybės ar savivaldybių biudžeto pajamas“, – pabrėžia Audronė Misiūnaitė, Finansų ministerijos Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėja.
Prieš kelerius metus Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, kad ir pas mus žemės mokestis būtų skaičiuojamas kaip daugelyje ES šalių – nuo rinkos vertės.
Toks pakeitimas, anot ekspertų, ne tik padidintų įplaukas į biudžetą, bet ir, ko gero, priverstų apleistų žemių, ypač prie didžiųjų miestų, savininkus kruopščiau tvarkytis.
Salomėja Pranaitienė
