Sukčiavęs Nepriklausomybės akto signataras Eimantas Grakauskas jau antras mėnuo atlieka bausmę Vilniaus miesto 1-siuose pataisos namuose.
Už grotų buvęs Seimo narys, advokatas, teisės mokslų daktaras pakliuvo pernai gruodžio 4 dieną. Jis čia atlieka teismo nuosprendžiu skirtą pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.
Tų metų spalio 31 dieną Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais E.Grakauskas buvo pripažintas kaltu.
Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktorius Zdislavas Subočius BNS sakė, kad E.Grakauskas dirba bibliotekoje, bibliotekininko padėjėju. Jį nuolat lanko žmona.
"Ramus žmogus", - nuteistąjį apibūdino įkalinimo įstaigos vadovas.
E.Grakauskas čia turėtų būti iki 2008-ųjų sausio 12 dienos. Tačiau jis į laisvę gali išeiti ir anksčiau.
Teikimą dėl lygtinio paleidimo pataisos namų administracija teismui gali rašyti ne anksčiau nei šiemet rugpjūčio pabaigoje. Lygtinai į laisvę paleidžiami gerai besielgiantys ir tam tikrą laiką bausmės atlikę nuteistieji.
Tuo tarpu prokurorai džiaugiasi pasiekę, kad sukčiavęs Nepriklausomybės akto signataras gautų laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendį E.Grakauskui dar 2005 metų gegužę paskelbė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas.
"Pusantrų metų prireikė, kol Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi pripažino, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai, kuriais nustatyta E.Grakausko kaltė, yra teisėti ir pagrįsti. Byla buvo sudėtinga, perėjo visas teismo instancijas, joje aktyviai dalyvavo visų lygių prokurorai", - Generalinės prokuratūros pranešime cituojamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Nusikalstamų veikų tyrimo Pirmojo skyriaus prokuroras Vytautas Kukaitis.
Teismų maratone nuteistojo kaltę įrodinėjo ir Generalinės, ir Vilniaus apygardos, ir Vilniaus miesto prokuratūrų prokurorai.
Apeliacinėje ir kasacinėje instancijose byla buvo po 2 kartus, vien pirmojoje instancijoje, bylos nagrinėjimas truko daugiau nei pustrečių metų", - apie pasibaigusį procesą kalbėjo prokuroras.
Pasak valstybinio kaltintojo, dar galiojant senajam Baudžiamojo proceso kodeksui, kaltinamąją išvadą šioje byloje patvirtino generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas.
E.Grakauskas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 1996 metų balandžio mėnesį sukčiavimo būdu užvaldė svetimą - vienos iš buvusios korporacijos "Lietverslas", kurios viceprezidentu buvo, įmonės turtą - 30 tūkstančių litų.
Teismas nustatė, kad E.Grakauskas, siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų negalės įvykdyti bei neketindamas jų vykdyti, su įmonės atstovu pasirašė sutartį dėl prekių tiekimo, pagal šią sutartį gavo išankstinį apmokėjimą, o prekių nepateikė ir įmonės pervestus pinigus panaudojo savo asmeniniams turtiniams įsipareigojimams vykdyti, t. y. padengė iš banko paimtą kreditą.
Teismas E.Grakauskui už tai skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Po pernai spalį priimto galutinio ir neskundžiamo Aukščiausiojo Teismo sprendimo, E.Grakauskas buvo išbrauktas iš Lietuvos advokatų sąrašo ir pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 1-uose pataisos namuose pernai metų.
E.Grakauskui kaltinimai buvo pareikšti ir kitose bylose, tačiau jose bausmės jam pavyko išvengti dėl senaties termino.
2006-ųjų vasario 13 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas po ketverių metų nagrinėjimo paskelbė nuosprendį "Tauro" banko byloje.
Už milijonų pasisavinimą ir iššvaistymą buvusiam "Tauro" banko valdybos pirmininkas Gintaras Terleckas buvo nuteistas kalėti 4 metus ir 2 mėnesius, jo pirmoji pavaduotoja Rasa Šerėnienė gavo 2 metus ir 8 mėnesius. Pritaikius amnestijos įstatymą, nepilnamečių vaikų turinti moteris nuo laisvės atėmimo bausmės atleista.
G.Terleckas ir R.Šerėnienė šioje byloje pripažinti kaltais dėl maždaug 1,5 mln. litų pasisavinimo apie 3 mln. litų turto iššvaistymo.
Byloje buvo ir daugiau kaltinamųjų, tačiau buvusiam banko valdybos pirmininko pavaduotojui Viliui Baldišiui, valdybos nariui Edmundui Žukauskui, tarybos pirmininko pavaduotojui E.Grakauskui, mirusio bankininko Genadijaus Konopliovo žmonai Aldonai Konopliovienei, sūnui Dariui Konopliovui ir dar trims su banku susijusiems asmenims byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Senaties terminas suėjo neilgai likus iki nuosprendžio paskelbimo - pernai gruodį.
Byla teisme buvo nagrinėjama ketverius metus - prokurorai ją teismui perdavė 2002-ųjų birželio 7 dieną. Posėdžiai dažnai nevykdavo dėl į posėdžius neatvykstančių kaltinamųjų, jų advokatų. Jie teisindavosi sergą.
E.Grakauskas yra ne pirmas į įkalinimo įstaigą pakliuvęs Nepriklausomybės akto signataras.
Šioje pataisos įstaigoje bausmę už sukčiavimą stambiu mastu yra atlikęs taip pat signataras, Seimo narys ir buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius.
Dar vienas Nepriklausomybės akto signataras - Vytautas Astrauskas - už šmeižtą kalėjo pataisos įstaigoje Kybartuose.
Vilniaus 1-siuose pataisos namuose dabar bausmę atlieka 96 nuteistieji. Šioje įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka įstatymui nusikaltę policininkai, pasieniečiai, valstybės tarnautojai.
