Gediminas Stanišauskas
Siaubinga ir baisu. Kiaulės laimėjo prieš žmones. Taip sako konservatorius Jurgis Razma, kai Siemas priėmė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą, leidžiantį nedideles fermas statyti be sanitarinių apsaugos zonų. Iš pirmo žvilgsnio iš tiesų galėtum pasakyti, kad Parlamentas absoliučiai nesirūpina gyventojais ir ypač bendruomenėmis, kurios kovoja su šalimais išdygusiomis kiaulių fermomis arba dešimtis tūkstančių vietų vištidėmis. Girdi, tuoj pradės dygti kiaulidės visai šalia žmonių namų. Netgi nurodoma riba – 3000 kiaulių ferma arba 20 tūkst. vištų kompleksas galės būti statomi tik už 6 metrų nuo kaimynų namų ribos. Vien todėl tokios įmonės, kaip danų „Saerimner“, apstatys visą šalį kiaulių fermomis (kurių šiuo metu yra 11) ir bus baisu. Siaubingi kvapai smelksis pro langus, prasmirs drabužiai, vaikai dažniau sirgs baisiausiomis kvėpavimo takų ligomis ir panašiai. Na, tiesą sakant, tegul ponai razmos ir jam prijaučiantieji nejuokina pasaulio. Nepykite, mielieji, bet šiuo atveju visapusiškai palaikau Teritorijų planavimo įstatymo šalininkus.
Kauno rajone yra toks Vijūkų kaimas, kuriame ir gyvenu štai jau ketvirti metai. Maždaug už 2 kilometrų nuo mano namų yra įsikūrusi Giraitės praktinio mokymo ir bandymų centro ferma. Joje laikomos karvės. Nežinau, kiek tiksliai, bet turėtų būti apie 100. Ar dvokas nuo jos sklinda? Iki namų tikrai ne, bet važiuojant pro šią bandymų stotį – kartais sklinda mėšlo kvapas. Kaip ir kiekviename normaliame kaime, kuriame ūkininkauja žmonės. Šiuo atveju blogiau jaučiasi gal tik Giraitės gyventojai, bet jie patys ten pristatė privačių namų netoliese nuo tos fermos. Juk ferma atsirado tuomet, kai jokių privačių namų aplink nebuvo.
Panašiai įvyko ir Kalvarijoje, kur kelis metus iki šiol spiegia atskiros kaimų bendruomenės, jog „Saerimner“ neteisėtai gavo leidimus dešimčių tūkstančių kiaulių auginimui. Jei atmintis nemeluoja, tai ten kai kurie gyventojai privatizavo namus visai šalia nunykusios fermos, o tas būstas anksčiau priklausė kiaulininkystės kompleksui. Bet ne, sukelta isterija. Į kovos procesą mielai įsitraukė ir vietos politikai, nors rajonas vienas skurdžiausių šalyje. Nedarbo prasme – taip pat. Todėl dėkui, kad Seimui užteko proto palengvinti sąlygas investuotojams. Tegul tik stato daugiau fermų, daugiau kiaulidžių, karvidžių ir vištidžių. Gal tuomet ir nedarbas kaime gerokai sumažės, nes, pripažinkime, jau ne vieną šimtą metų buvome žemės ūkio kraštu, tokiu liksime ir ateityje.
Kam nepatinka kaime kvapai – kelkitės į miestą. Niekas jūsų nelaiko. O kas dėl sanitarinių zonų ir neva beatodairiškų gyvulininkystės objektų dygimo, tai irgi mažiau verkite. Mano kaimynas, norėdamas pasistatyti net garažą šalia tvoros pirmiausia privalo gauti iš manęs leidimą.
