Rusija du kartus sumažino naftos tiekimus Čekijai naftotiekiu „Družba“, kai Praha ir JAV pasirašė sutartį dėl priešraketinio skydo.
Praėjus vos trims dienoms, kai Čekija ir JAV susitarė dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimą šioje Rytų Europos šalyje, Čekijos valdžia pajuto, kad Rusijos naftos tiekimas ėmė mažėti.
Nors tiekiamos naftos kiekis gali svyruoti ir dėl techninių priežasčių, Čekijos pusė įtaria, jog tai - susiję dalykai, ir žada paprašyti Rusijos paaiškinimo. O kol kas Čekija pradėjo naudoti valstybinius naftos rezervus bei padidino kuro kiekį, gaunamą per Alpių naftotiekį TAL-IKL - alternatyvų, tačiau menkesnį Čekijos importuojamos naftos kanalą.
Čekijos ekonomikos ministerijos pranešime sakoma, kad Čekijos turimų rezervų - 916 tūkst. tonų - užteks 95 dienoms. Jau dabar aišku, kad liepos mėnesį vietoj 500 tūkst. tonų, numatytų pagal sutartį, Čekija gaus tik 300 tūkst. tonų naftos.
Čekijos pramonės ir prekybos ministras Martinas Rzimanas penktadienio vakarą pareiškė, kad iš Rusijos pusės būtų vaikiška taip reaguoti į Čekijos ir JAV susitarimą dėl radaro. Be to, ta Čekijos gyventojų dalis, kuri nepritaria radaro statybai, vargu ar patenkinta naftos tiekimo sumažinimu.
Kad ir kaip būtų, Čekija mažiau pažeidžiama nei Ukraina, kuri prieš dvejus metus patyrė rimtų nuostolių, kai Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą. Čekai dar praėjusį dešimtmetį nepagailėjo milžiniškų išlaidų ir nusitiesė naftotiekį iš Vakarų, šitaip sukurdami alternatyvų energijos šaltinį ir sumažindami savo priklausomybę. Nutiesta per Vokietiją atšaka maitinama iš Vakarų Europos vamzdynų, į kuriuos nafta atiteka iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės jūros. Čekijos pramonės ministerija teigia, jog ši magistralė gali visiškai kompensuoti trūkumą, jei Rusija net ir visai nutrauktų naftos tiekimą.
Kritikai mano, kad Rusijos valdžia, pajutusi naujai įgytą gerovę, ketina atkurti prarastas įtakos sferas Rytų Europoje. Pagal eksportuojamą naftą ir dujas kartu sudėjus, Rusija - didžiausia pasaulyje energijos išteklių tiekėja. Daugelis Rytų Europos šalių visiškai priklausomos nuo Rusijos tiekimų. Maskva neigia, kad naudoja energetiką kaip užsienio politikos įrankį. Tačiau 2006 metais rusų dujų korporacija „Gazprom“ 3 dienas netiekė dujų Ukrainai. Tai įvyko maždaug po metų, kai valdžia šalyje atiteko vakarietiškos pakraipos vyriausybei. Oficialiai buvo teigiama, kad nesutariama dėl kainos.
Tais pačiais 2006 metais, kai Lietuvos valdžia pardavė svarbią naftos perdirbimo gamyklą ne rusų kompanijai, Rusijos operatorius, remdamasis techniniais nesklandumais, užsuko kranelį šiai įmonei.
