Vakar būsimasis premjeras Andrius Kubilius įvardijo kandidatą į užsienio reikalų (UR) ministrus – karjeros diplomatą Vygaudą Ušacką. Tačiau ne visi partijos nariai pritaria tokiam pasirinkimui. Emanuelio Zingerio nuomone, šiais sudėtingais „šrioderio“ epochos laikais užsienio reikalams turėtų diriguoti kovose užsigrūdinęs politikas. Audronius Ažubalis antrina, kad Vyriausybėje turi dirbti tik politikai.
E. Zingeris: „šrioderizmo“ epochoje reikia ryžtingo kovotojo
Prieš rinkimus taip pat kaip vienas iš kandidatų į UR ministro postą minimas Seimo UR komiteto narys Emanuelis Zingeris portalui „Balsas.lt“ sakė, kad nors jis negali pasakyti nieko blogo apie V. Ušacką, tačiau manąs, kad šiame poste turėtų būti ryžtingas, kovose užgrūdintas politikas.
„Mano nuomone, šiuo laikotarpiu, kada visos Europos laisvės reikalai yra sprendžiami, kada vyksta labai didelė moralinė krizė Europoje, kada dažnai Lietuva lieka viena, atėjusios „šrioderio“ eros fone, be jokios abejonės, politikas turi vadovauti UR ministerijai“, - pradėjo kalbėti E. Zingeris.
Jis atkreipė dėmesį, kad per aštuoniolika Lietuvos nepriklausomybės metų nebuvo tokio atvejo, kuomet UR ministru būtų paskirtas nepartinis žmogus. Pasak E. Zingerio, dalyvavusio pirmosios UR ministerijos formavime, tuomet buvo padėti politiniai ministerijos vadovavimo pagrindai. „Čia faktiškai yra Lietuvos Respublikos ilgametės praktikos sulaužymas“, - tvirtino konservatorius. (Tačiau toji E. Zingerio ginama ilgametė praktika buvo sulaužyta jau iš valdžios besitraukiančios Vyriausybės. Dabartinis UR ministras Petras Vaitiekūnas, deleguotas Valstiečių liaudininkų sąjungos, taip pat yra nepartinis).
E. Zingeris pabrėžė, kad asmeniškai prieš V. Ušacką jis nieko neturįs – tačiau jis tokiame poste mieliau matytų politinės partijos atstovą. „Šiuolaikinio „šrioderizmo“ eros įsivyravimo ir „šrioderio“ antivertybių įsigalėjimo epochoje, kai Lietuvos balsas skamba vis vienišiau užsienio, ypatingai ES kaimynystės, klausimu, man kelia didelių abejonių, ar tai turėtų būti nepolitinis kandidatas“, - portalui kalbėjo E. Zingeris.
Anot jo, kandidatas į UR ministrus turėtų būti ryžtingas, kovose ir užsienio politikos baruose užsirekomendavęs politikas – kovotojas, o ne vien tik kompromisų meistras. UR ministro postas yra „ryžto ir psichologinių išbandymų, psichologinio tvirtumo vieta“, sakė E. Zingeris.
E. Zingeris portalui teigė pasigedęs viešų debatų su kandidatu į ministrus, per kuriuos paaiškėtų, ar jis pritaria TS-LKD politikos krypčiai: „tie žmonės, kurie kūrė Tėvynės sąjungos pasaulį, jo nekūrė tam, kad vėliau po rinkimų šią programą užkištų į biblioteką, o tam, kad ji būtų įgyvendinta“.
Tačiau A. Kubilius, vakar patvirtindamas V. Ušacko kandidatūrą, BNS sakė, kad „su juo (V. Ušacku – aut.) turėjau nemažai pokalbių šį savaitgalį ir išsiaiškinome, kad mūsų pažiūros ne tik į užsienio politikos reikalus, bet ir į daugelį kitų valstybės problemų yra labai panašios, o jo patirtis, sukaupta per pakankamai ilgą laiką atstovaujant Lietuvai yra tikrai vertinga įvairiose srityse“.
Iš dalies dalyvavęs pasitarimuose, bet įtakos neturėjęs
Seimo UR komiteto pirmininko pavaduotojas, vienas iš „šešėlinių“ TS-LKD UR ministrų A. Ažubalis portalui „Balsas.lt“ sakė kol kas nenorintis komentuoti konkrečiai V. Ušacko kandidatūros. „Pradės dirbti, tada matysim“, - sakė jis.
Tačiau A. Ažubalis teigė, kad iš esmės jis yra prieš nepartinio kandidato siūlymą į UR ministro postą. „Aš už politikų valdomą Vyriausybę“, - trumpai pareiškė UR komiteto pirmininko pavaduotojas. Jis savo poziciją teigė išsakęs ir partijos taryboje, tačiau, deja, į jo nuomonę nebuvo atsižvelgta. „Premjeras prisiima atsakomybę, premjeras sudaro Vyriausybę ir teikia prezidentui. Tai yra iš tikrųjų premjero pasirinkimas – jis turi tam teisę“, - portalui sakė A. Ažubalis.
A. Ažubalis negalėjo patvirtinti, ar buvo partijoje diskutuojama apie V. Ušacko kandidatūrą, ir teisinosi, kad to reikėtų klausti paties būsimo premjero. Perklaustas, ar jis pats tokiuose pasitarimuose dalyvavo, atsakė lakoniškai – „iš dalies“.
***
V. Ušackas, kuriam gruodžio viduryje sueis 44-eri, yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, vėliau politikos mokslus studijavo Oslo ir Arhuso (Danijos) universitetuose.
Nuo 1991 metų jis dirba Užsienio reikalų ministerijoje. 1992-1996 metais buvo Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ir NATO patarėjas, 1996-1999 metais - URM Politikos departamento direktorius, 1999-2000 metais - užsienio reikalų viceministras, 2000-2001 metais - derybų dėl įstojimo į ES vyriausiasis derybininkas, 2001-2006 metais - ambasadorius JAV, nuo 2006 metų rugpjūčio - ambasadorius Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.
Užsienio reikalų ministro postas, kuris pagal centro dešinės koaliciją sudarančių partijų susitarimą teko konservatoriams, buvo likęs vienintelis, į kurį buvo siūloma daug kandidatų, tačiau galutinai neapsispręsta.
Tarp kandidatų į UR ministro postą buvo minimos konservatorių Vytauto Landsbergio, A. Ažubalio, E. Zingerio pavardės, taip pat URM sekretoriaus Žygimanto Pavilionio bei URM valstybės sekretoriaus Deivido Matulionio kandidatūros.
