Nors jau kurį laiką kalbama, kad darbo rinkoje trūksta inžinierių, informacinių technologijų specialistų, tarp Lietuvos abiturientų ir toliau populiariausi lieka socialiniai mokslai. Iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos liko 9 dienos, tačiau tendencijos jau aiškėja – tikslieji mokslai nepritraukia pakankamai stojančiųjų.„Šiuo metu pagyvėjimas yra labai didelis, tai tendencijos gal dar turės pokyčių. Apskritai universitetuose trauka į socialinius mokslus nėra didesnė negu praėjusiais metais, tačiau pokyčiai yra būtent dėl technologinių ir fizinių mokslų. Čia procentas yra mažesnis.
„Jeigu dar prieš trejetą metų turėdavome iki 18 proc. stojančiųjų rinkdavosi technologijos mokslus, tai šiemet šis procentas kol kas tik 10,8. Pernai jis irgi jau nebuvo aukštas – 12 proc.“, – sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas.
Tuo metu į biomedicinos mokslus, anot P. Žiliuko, trauka auga kasmet.
„Čia jau nepavydėtina situacija stojantiesiems, nes konkursai dideli. Sąlyginai pasižiūrėjus pagal skaičių, šiandien galima pasakyti, kad konkursas į socialinius mokslus ir biomedicinos mokslus bus keturis kartus didesnis nei į technologijos ar fizinius mokslus“, – teigia LAMABPO prezidentas.
Daugiausia abiturientų ir šiemet nori studijuoti Vilniaus universitete – tarp universitetų jis aiškus lyderis. Kalbant apie kolegijas, dėl lyderės vardo rungiasi Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektoriaus Alfonso Daniūno, į technologijos mokslus abiturientai nestoja, nes juos veikia „mados šauksmas“.
„Kitas dalykas – man atrodo, kad abiturientai mažai domisi, kokios perspektyvos nusimato per 10–20 metų. Jeigu pažiūrėtume, ką teigia prognozės, iš devynių nurodytų specialybių, kurios Lietuvoje bus populiariausios per artimiausią dešimtmetį, grupių net penkios yra technologijos mokslų“, – sako A. Daniūnas.
Tad tiems žmonėms, kurie studijuotų technologijas, anot VGTU studijų prorektoriaus, atsivertų pakankamai gera perspektyva. Pasaulinės tendencijos irgi tokios pačios.
„Jeigu žiūrėtume į pasaulinę pažangą, tai labiausiai ją stumia į priekį technologijos ir fiziniai mokslai bei tų sričių specialistai. Vadinasi, ir tų sričių žmonių daugiausiai reikės ir ateityje.
Taigi ir Lietuvoje dabar susidaro paradoksali situacija. Stojama vis mažiau į technologijos mokslus, o poreikis vis didėja, nes mūsų šalies ekonomika plečiasi. Toks atotrūkis yra nepageidautinas reiškinys“, – tvirtina A. Daniūnas.
