tikslieji mokslai

Mantas Katinas „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius nemato jokių priežasčių Lietuvai netapti investicijų centru regione, tačiau priduria, kad Lietuvai reikia susitelkti į informacines technologijas ir biotechnologijas. Mantas Katinas tikina, kad pagrindinis elementas pritraukti investicijas yra tiksliųjų mokslų skatinimas Lietuvoje. „Pagrindinis elementas yra talentingi žmonės Lietuvoje, ir mums labai svarbu, kad Lietuvos aukštasis mokslas investuotų į aukščiausią kokybę.

Šiandien pristatoma moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams skirta iniciatyva „Renkuosi tiksliuosius”. Jos metu įmonės universitetuose pristatys, kaip pasitelkiami išradimai ir technologinės naujovės, projektuojami ateities pastatai ir rašomos svarbiausios pasaulyje programos. Su iniciatyvos paskaitomis, video siužetais iš ekskursijų į laboratorijas bus galima susipažinti specialioje svetainėje renkuositiksliuosius.lt ir socialiniuose tinkluose.

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.   Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc.

Nors pastaruoju metu akcentuojama, kad Europos Sąjungoje stinga darbuotojų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje, reikalingi ir biologai, farmakologai, gydytojai, slaugytojai bei inžinieriai, taip pat stinga 800 tūkst. mokslininkų ir tyrėjų, gabiausi moksleiviai Lietuvoje paskutinius tris metus mieliau renkasi humanitarinių ir socialinių, o ne tiksliųjų mokslų specialybes.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis jaunimo nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemas siūlo spręsti tobulinant švietimo sistemą. Pramonininkai daugiau jaunimo norėtų patraukti į tiksliųjų mokslų bei technologijų studijas. Dabar, jų skaičiavimu, apie 60 proc. studentų įgyja socialinio ar humanitarinio pobūdžio profesijas ir Lietuvoje darbo neranda.

Keliose Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklose atliekamas eksperimentas, kuriuo moksleivių susidomėjimą tiksliaisiais ir gamtos mokslais bandoma padidinti pamokose naudojant repo rimus. Apie 70 procentų vyresniųjų vidurinių mokyklų klasių moksleivių Niujorke sudaro afroamerikiečiai bei Lotynų Amerikos kilmės moksleiviai.

Panašu, kad britai susiduria su panašia problema, kokią neseniai bandė spręsti Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai: JK taip pat susirūpinta, kad trūksta tiksliųjų mokslų specialistų. Norint patenkinti matematikos, technologijų ir inžinerijos specialistų poreikį šalies aukštesniojo ir aukštojo mokslo įstaigos turėtų jų paruošti bent 50% daugiau, nei paruošiama dabar. Tyrimą atliko Karališkosios inžinerijos akademija.

Lapkričio 30 d. Šiaulių Didždvario gimnazija surengė matematikos olimpiadą – konkursą Šiaulių miesto mokyklų 7- 12 klasių merginoms. Matematikos konkursas merginoms surengtas norint padidinti jų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais ir matematika bei paskatinti jas siekti karjeros tiksliųjų mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse.

Nors jau kurį laiką kalbama, kad darbo rinkoje trūksta inžinierių, informacinių technologijų specialistų, tarp Lietuvos abiturientų ir toliau populiariausi lieka socialiniai mokslai. Iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos liko 9 dienos, tačiau tendencijos jau aiškėja – tikslieji mokslai nepritraukia pakankamai stojančiųjų.„Šiuo metu pagyvėjimas yra labai didelis, tai tendencijos gal dar turės pokyčių.