Vyriškiui iš mažo miestelio Radviliškio rajone ieškinį pateikė akyse nematyta ieškovė: ji reikalavo, kad pensininkas pripažintų jos vaiko tėvystę. Įskaudintas vyras pats surado vaiko tėvą, tik užmesta našta nepalengvėjo. Namuose užkurtas pragaras jo žmonai baigėsi reanimacijoje.
Ieškinys
Praeitų Velykų išvakarėse miestelio laiškininkė į pagyvenusios poros namus atnešė laišką – ieškinį. Regina tvarkėsi namuose, rengėsi Velykoms, Antanas trumpam buvo išvykęs.
Žmonai laiškininkė laiško sakiusi negalinti atiduoti, tik davė paskaityti.
„Su atsakovu (nurodyti vardas, pavardė, gimimo metai) santuokoje nebuvome. Draugavome ir turėjome lytinių santykių nuo 2009 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios“, – skaitė Regina.
Ieškinyje nurodoma, kad 2010 rugpjūtį dvidešimtmetei merginai gimė sūnus, o sūnaus tėvu ji nurodo šešiasdešimtmetį perkopusį vyrą.
„Aš pastojimo metu su kitais vyrais intymių santykių neturėjau, išskyrus atsakovą, todėl aš neabejoju, kad mano vaiko tėvas yra atsakovas. Nuo vaiko gimimo atsakovas vaikui neteikė išlaikymo. (....) Vaiką išlaikau viena. (...) Atsižvelgiant į vaiko poreikius, savo ir vaiko tėvo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, manau, kad šiuo laikotarpiu sugebėsiu užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas, jei iš vaiko tėvo bus išieškoma vaiko išlaikymui po 300 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės“, – rašoma ieškinyje.
Po šoko – reanimacija
„Velykos mums buvo baisios. Žodžio vienas kitam negalėjome pratarti“, – prisiminė Antanas.
„Aš savo vyru neabejojau. Jis serga sunkia širdies liga. Tuo metu buvo po operacijos, todėl į visas keliones jį visada lydėdavau, o namuose taip pat būdavome kartu. Baisiausia buvo pakelti gėdą ir atsikratyti purvo, kurį primetė mūsų šeimai“, – neslėpdama jaudulio sako Regina.
Po kelių dienų, kai šeima gavo pranešimą apie ieškinį, Regina atsidūrė kardiologinėje reanimacijoje. Sustreikavo širdis, gydytojai vos prikėlė moterį gyvenimui. Moteris iki šiol vartoja vaistus, liga, sukelta didelio sukrėtimo, neatsitraukia.
Sulaukė tik pajuokų
Šeima nutarė ieškoti teisybės. Kadangi ant ieškinio buvo valstybės skirto advokato, atstovaujančio ieškovei, rekvizitai, Antanas nieko nelaukęs nuvyko į jo kontorą. Vėliau – į teismą.
„Visi tik juokus laidė, sakėsi nieko negalintys padaryti, siūlė pasidaryti DNR testą ir tada viskas paaiškės“, – neslėpdamas apmaudo pasakojo Antanas.
Jis sužinojo, kad DNR testas kainuoja 1000 litų.
„Bet kam aš turiu daryti testą už tokius pinigus, jeigu žinau, kad ne aš tėvas“, – sakė įskaudintas vyras.
Pirmasis susitikimas
Ant ieškinio buvo nurodyta ieškovės gyvenamoji vieta. Šeima apsisprendė vykti ten.
Antanui paklausus, ar jį ieškovė pažįsta, mergina prisipažino, kad nepažįsta. Jis nusivežė ir kelių vyrų nuotraukas. Mergina lyg ir atpažinusi, kurs esąs jos vaiko tėvas.
Antanas dar kartą suskubo kreiptis į ieškovės advokatą, kad keistai atsiradęs ieškinys būtų pripažintas niekiniu.
„Bet valstybės jai skirtas advokatas su manimi susitikti atsisakė, kalbėjome tik telefonu. Jis kažkodėl labai užsispyręs norėjo, kad byla būtų tęsiama. Dar man pagrasino, kad nepaveikčiau ieškovės ir su ja nesusitikinėčiau“, – prisiminė Antanas.
Vienas teismo posėdis įvyko. Antaną ištiko priepuolis.
„Pats teisėjas mane ramino. Bet kas man iš to, kai nervai suėsti tokiomis kvailystėmis“, – sakė vyras.
Tapo detektyvais
Susitikime su mergina Antanas išgirdo, kad ji turėjusi lytinių santykių būtent tame miestelyje, kur jis gyvena. Maždaug apibūdino, kaip atrodė vyras, su kuriuo ji bendravo, kaip būdavo apsirengęs, kur susitikinėdavo, kokia mašina veždavosi ją už miestelio.
„Patys tapome detektyvais, nes kito kelio, kaip apsiginti nuo tokio baisaus šmeižto, įsitikinome, nėra“, – pasakojo Antanas su Regina.
Pagal merginos pasakojimus Antanas suprato, apie kokį vyrą kalbama. Jo pavardės tik viena raidė skiriasi nuo Antano pavardės.
Mergina vėliau sutiko nuvažiuoti į miestelį. Ji iš karto atpažino galimą vaiko tėvą, pašaukė jį Dariumi, nors tikrasis jo vardas visai nepanašus į šį.
Galiausiai mergina Antanui papasakojo, kad Dariumi prisistatinėjęs vyras dažnai ją pasiimdavo po darbo į savo mašiną, veždavosi už miestelio, o po lytinių santykių duodavo jai pinigų.
Pavardė – „iš lubų“
Kodėl buvo durta pirštu būtent į Antaną?
Mergina jam pasakojo, kad atvažiavusi į miestelį ieškojo būtent Dariaus vardu ir pavarde prisistačiusio vyro.
Miestelyje sužinojo, kad tokia pavarde žmogaus nėra, bet yra panašia pavarde. Mergina ieškinyje ir nurodė Antaną.
Po to, kai Antanas su Regina patys ištyrė į detektyvą panašią istoriją, sužinojo, kad ieškovė nusprendė atsiimti ieškinį.
„Tačiau dabar jau nebesutikome mes. Norėjome, kad teismas įvyktų ir mums būtų sugrąžinti patirti nuostoliai – išlaidos mano advokatui“, – sakė Antanas.
Liko ne su alimentais, o su skola
Birželio 11 dieną Radviliškio rajono apylinkės teismas paskelbė nutartį.
Ieškinys liko nenagrinėtas.
Iš ieškovės atsakovui priteistos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 600 litų už suteiktas advokato paslaugas.
Dieną, kai lankėmės Antano ir Reginos namuose, jie gavo ieškovės žinutę: „Labas rytas. Mums atsiųskite sąskaitos numerį. Nuo spalio 20 dienos pravesim po 50 litų“.
„Matėme, kaip mergina skurdžiai gyvena. Ji pažadėjo mums dalimis sumokėti priteistus 600 litų. Gaila jos, bet jeigu ji netesės pažado, būsime priversti kreiptis į antstolį“, – sakė Antanas.
Negana to, šeima patyrė dar didesnių nuostolių. Kadangi Regina bedarbė, už gydymą po patirto šoko ligoninėje, reanimacijoje, šeimai teko sumokėti 2,5 tūkstančio litų.
„Kas tuos pinigus grąžins?“ – klausė šeima.
Specialisto komentaras: teismas privalo priimti ieškinį
Raimonda Andrulienė, Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja, laikinai einanti pirmininko pareigas:
– Teismas, tik išnagrinėjęs skundus ir ištyręs įrodymus, gali pasakyti, pagrįstas, ar nepagrįstas kreipimasis. Bet priimant ieškinį teismas niekaip negali pasakyti, ieškinys pagrįstas, ar ne, nes tada teismas jau iš anksto nuspręstų bylos baigtį be proceso. To mes negalime daryti.
Jeigu žmogus mano, kad turi reikalavimo teisę ir kreipiasi į teismą, teismas privalo priimti ieškinį. Bet koks išankstinis atsisakymas būtų neteisėtas, būtų pažeista žmogaus teisė kreiptis į teismą.
Tik proceso eigoje, ištyrus įrodymus, išaiškėja, ar ieškinys buvo pagrįstas. O kaip toliau elgtis nepagrįstai apkaltintam žmogui, jo paties reikalas.
Nepagrįstų ieškinių teismuose pasitaiko. Ką daryti, kad nepagrįstų ieškinių teismuose būtų mažiau? Tai reguliuoja nutartys apmokėti neteisingai apkaltinto žmogaus teismo išlaidas, galimybė neteisingai apkaltinto žmogaus kreiptis į teismą.
Rita ŽADEIKYTĖ