Graikas Stamatis Moretis atvyko į Ameriką netrukus po karo, vėliau ten ir pasiliko. Vedęs graikų kilmės amerikietę jis nusipirko mažą namelį, kur gimė ir užaugo trys jų vaikai.
1976 m. jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys, skirtingi gydytojai pasakė tą patį, kad gyventi jam liko vos 9 mėnesiai. Vyras nusprendė nešvaistyti laiko gydymui, kuris vargu, ar duos kokių nors rezultatų, o likusį jam laiką praleisti gimtinėje – vienoje Graikijos salų – Ikarijoje. Pasiligojęs S. Moretis nenorėjo tapti našta savo šeimai Amerikoje.
Atvykęs į šią salą su žmona vyras įsikūrė nedideliame name prie vynuogyno. Pirmąsias dienas jis praleido lovoje. Vėliau vyras atsikeldavo, apsilankydavo vietos bažnyčioje, jį patį aplankydavo draugai, su kuriais jis gėrė vietinį vyną, dalijosi jaunystės prisiminimais ir manė, kad bent jau mirs laimingas.
Praėjo keli mėnesiai, o vyras, kuriam tuo metu, pasak gydytojų, pati mirtis turėjo žiūrėti į akis, jautėsi puikiai ir net rasdavo jėgų pusdienį padirbėti vynuogyne, o vakare vietinėje tavernoje su bičiuliais pažaisti domino. Dar po kelių mėnesių vyras ėmėsi statybų, mat prie mažo namelio norėjo prilipdyti du kambarius, kur galėtų įsikurti aplankyti tėvų atvykę vaikai.
Šiandien S. Morečiui – 102-eji. Vyrui nebuvo taikoma chemoterapija ar gydymas vaistais, panašu, kad pasveikimo priežastis ir buvo lemtingas persikraustymas į Ikarijos salą.
2008 metais mokslininkų grupė pradėjo domėtis gyventojų ilgaamžiškumo paslaptimi Ikarijos saloje. Jie pradėjo ieškoti žmonių, kurie gimė tarp 1900 ir 1920 ir vis dar yra gyvi.
Paaiškėjo, kad 90 metų gyvenimo trukmės rodiklis šioje saloje yra du su puse karto didesnis, pavyzdžiui, nei Amerikoje. Senatvėje šios salos gyventojai jaučiasi daug geriau. Jiems retai pasireiškia depresijos ir demencijos, be to, jie visą savo amžių išlieka aštraus proto.
Vietiniai gydytojai taip pat pabrėžė, kad šios salos gyventojai paprastai laikosi labai sveiko dienos rėžimo, randa laiko poguliui po pietų ir apkritai beveik nedėvi laikrodžių.
Pati Ikarijos sala yra atokiau nuo laivybos kelių, tad gyventojai gyvena gana ramų ir harmoningą gyvenimą. Saloje yra ne vienas vyresnis nei 90 metų žmogus, kuris ne tik puikiai tvarkosi buityje, bet randa laiko ir pramogoms. Vienas 95 metų vietinis gyventojas dar pajėgia pasirūpinti ir savo paties svečių namais.
Prieš keletą metų S. Moteris išvyko į Ameriką, nes norėjo rasti nors vieną iš jam vėžį diagnozavusių gydytojų, kad šis paaiškintų, kas jam nutiko, bet paaiškėjo, kad visi iš jų jau mirę...
S. Moretis (nuotr. Gamintojo)
