Taip yra todėl, kad institucijos pasitelkia tarpininkus, o už jų paslaugas, t. y. greitą ir patogų pervedimą, turi susimokėti pats gyventojas.
Vis tik būdų mokėti yra ne vienas. Tarkime, jei mokama tiesiogiai iš banko sąskaitos, suvedant tinkamus duomenis, tarpininko paslaugų nereikia.
O, pavyzdžiui, atliekant pervedimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), išvengti papildomo mokesčio gali tik trijų bankų klientai. Visi kiti turi susimokėti.
Kada susimokėti papildomai nereikia?
VMI mokesčių apskaitos departamento direktorius Židrūnas Karalius nurodė, kad atlikti mokėjimus klientai visada gali tiesiogiai iš savo sąskaitos banke.
Tokiu atveju už įmokos (mokant baudas, mokesčius ar kt.) pervedimą jie susimoka tik savo banko nustatytais įkainiais, jei tokie yra taikomi.
O, jeigu klientas banke turi paslaugų planą, leidžiantį atlikti neribotą skaičių pavedimų be mokesčių, susimokėti jam išvis nereikia.
Vis tik, Ž. Karaliaus teigimu, jei klientas atlieka mokėjimą ne tiesiogiai, o tai renkasi daryti per Elektroninius valdžios vartus, tai kai kurių bankų pavedimams yra taikomas tarpininko mokestis.
„VMI, teikdama paslaugas elektroninėje erdvėje, naudoja tiek savo informacinių ir ryšių technologijų, tiek jau valstybės sukurtų sistemų funkcionalumus.
Pavyzdžiui, klientai atlikti mokėjimą iš savo asmeninės Mano VMI paskyros gali ir tiesiai per Elektroninius valdžios vartus, kuriuos administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK)“ – komentavo atstovas.
Jis nurodė, kad atliekant mokėjimą per Elektroninius valdžios vartus klientai gali pasirinkti vieną iš 3 jiems tinkamiausių mokėjimo būdų.
Pirmas jų – tai apmokėti per internetinę bankininkystę šiuose bankuose: „Swedbank“, Šiaulių bankas, „Urbo“ bankas.
Pasak VMI atstovo, pasirinkus šį mokėjimo būdą gyventojas automatiškai tiesiogiai yra nukreipiamas mokėjimo atlikimui per pasirinkto banko internetinę bankininkystę. Šie bankai papildomo administravimo mokesčio už įmokų pervedimą netaiko.
Vis tik kitų bankų klientams šis būdas – neprieinamas.
Kas ir kiek turi susimokėti tarpininkui?
Antras mokėjimo būdas, pasak VMI atstovo, yra pervedimas per mokėjimo tarpininką – bendrovę „FoxPay“ šiuose bankuose: SEB, „Luminor“, „Citadele“.
Mokant per mokėjimo tarpininką „Foxpay“, taikomas komisinis mokestis.
Trečias mokėjimo būdas – mokėjimo kortele („Visa“, „Mastercard“), taip pat per mokėjimo tarpininką „FoxPay“. Taigi atitinkamai irgi yra taikomas komisinis mokestis.
„Klientai, kurie mokėjimo atlikimui pasirenka tarpininką „FoxPay“, yra informuojami, kad reikės sumokėti tam tikro dydžio papildomą mokėjimo administravimo mokestį.
Sutartį su „FoxPay“ dėl mokėjimų tarpininkavimo paslaugų teikimo ir įkainių yra sudariusi ne VMI, o IVPK“, – aiškino Ž. Karalius.
Lietuvos banko (LB) Rinkos infrastruktūros departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius nurodė, kad IVPK organizuoja konkursą ir atrenka tarpininką, kuris teikia mokėjimų surinkimo paslaugą už kainą, kurią turi sumokėti mokėtojai, t. y. vartotojai, o ne valstybės įstaigos ir įmonės.
O tarpininkas (šiuo atveju – „FoxPay“) yra atrenkamas pagal mažiausią pasiūlytą kainą.
IVPK Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas įvardijo, kad tarpininko mokestis gyventojams siekia 34 arba 85 euro centus.
0,34 euro tenka sumokėti tada, kai paslaugų apmokėjimas atliekamas realiu laiku, naudojant elektroninės bankininkystės sistemas arba mokėjimo inicijavimą.
0,85 euro reikia sumokėti tuomet, kai yra naudojamos kreditinės ar debetinės mokėjimo kortelės.
Tarpininkas suteikia greitį ir aiškumą
LB atstovas paantrino, kad vartotojai gali pasirinkti įmokas ir mokesčius valstybės institucijoms, pvz., VMI ar „Sodrai“, sumokėti tiesiogiai.
Ir, jeigu gyventojas turi mokėjimo paslaugų planą su neribotu skaičiumi pavedimų, tai jis papildomai nemokės, jeigu perves lėšas nesinaudodamas tarpininku, t. y. tiesiogiai užpildydamas ir patvirtindamas pavedimą savo internetinėje bankininkystėje.
Anot pašnekovo, išvengti mokėjimo tarpininkui gyventojai gali ir tada, jei mokėjimą gaunanti institucija sudaro galimybę sumokėti jai tiesiai į sąskaitą pavedimu (taip yra su VMI ir „Swedbank“, „Urbo“ bei Šiaulių bankais).
Tačiau, kaip patikino T. Karpavičius, dažnu atveju per tarpininkus mokėti yra patogiau, nes vartotojas iš institucijos interneto svetainės yra nukreipiamas tiesiai į savo banką patvirtinti suformuotą mokėjimą.
Jis paminėjo, kad valstybės institucijos ar įmonės neretai naudojasi valstybės centralizuotai, konkurso būdu atrinkto tarpininko paslaugomis.
„Vartotojo patirtis – labai panaši kaip el. parduotuvėje. O valstybės institucijoms tarpininkų paslaugos taip pat yra naudingos, nes jos gauna tikslią informaciją, už ką moka mokėtojas.
Kai mokėtojas atlieka pavedimą tiesiai į valstybės institucijos sąskaitą, gali pasitaikyti klaidų nurodant mokėjimo paskirtį, pateikiant įmokos kodą ir reikės papildomai aiškintis, už ką sumokėta“, – dėstė pašnekovas. IVPK atstovo aiškinimu, per el. paslaugų portalą realiu laiku yra teikiamos elektroninės paslaugos, dažnai už paslaugas reikia sumokėti rinkliavą į valstybės biudžetą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, norint gauti paslaugą realiu laiku, reikia ir mokėjimą atlikti realiu laiku.
„IVPK, kaip el. paslaugų portalo tvarkytojas, nėra ir mokėjimo paslaugų teikėjas, todėl viešųjų pirkimų būdu įsigyja mokėjimo paslaugos tarpininką, kuris už teikiamą paslaugą ima komisinį mokestį iš paslaugas gavėjo.
Gyventojas gali rinktis mūsų teikiamą paslaugą arba pasirinkti kitas galimybes sumokėti reikiamas įmokas, pvz., bankiniu pavedimu“, – komentavo A. Rakauskas.
Nauji nurašymu būdai lenda lauk be žodžiu ką tie grobuoniai tik nedaro
