Tyrinėjimai: Rinkos tendencijos ir perspektyvos.
Pasaulyje jau kelis dešimtmečius populiarūs nemokami laikraščiai pamažu randa nišą bei lojalų skaitytoją ir Lietuvoje. Verslosavaite.lt domėjosi, ar galėtų šalies skaitytojai artimiausiu metu sulaukti dar vieno nemokamo laikraščio ir kokios šio verslo perspektyvos.
Mažoje rinkoje dar yra vietos konkurentams
Vytauto Didžiojo universiteto Žurnalistikos katedros docentė Auksė Balčytienė teigia, kad skaitytojų poreikiai nėra iki galo patenkinti. Žiniasklaidos ekspertė pabrėžė, kad dar vienas nemokamas laikraštis galėtų rasti savo skaitytoją kreipdamas dėmesį į ekonomikos, politikos įvykius, užsienio naujienų agentūrų pranešimus.
„15min“ neblogas laikraštis, bet labai daug reklamos ir trūksta informacijos. Skaitytojas jį varto greičiau 5 minutes, nei 15. Trūksta investicijų į profesionalius žurnalistus. Galbūt didesnį informacijos kiekį ir profesionalesnį jos paruošimą pasiūlęs kitas nemokamas leidinys galėtų sėkmingai konkuruoti ir nedidelėje rinkoje, nes tikslinės auditorijos poreikiai nėra patenkinti”,- pastebėjo A. Balčytienė.
„15min“ dienraščio vienas iš kūrėjų ir generalinis direktorius Tomas Balžekas mano, kad leisti dar vieną nemokamą laikraštį Lietuvoje būtų gana sunku ir tikriausiai nuostolinga.
„Mano nuomone, Lietuvoje mes stipriai užėmę šią nišą, nes buvome pirmieji. Antrojo nemokamo dienraščio tikriausiai nėra todėl, kad žmonės moka skaičiuoti. Leidėjai nusprendę tai daryti, turėtų būti pasiruošę investuoti daug pinigų ir turėti labai ilgalaikes investicijų grąžos perspektyvas, bei ilgalaikį požiūrį į šį verslą.“, - tvirtina T. Balžekas.
„15min“ panašus į daugelį kitų pasaulyje platinamų nemokamų laikraščių. Kai kuriose šalyse galima rasti ir specializuotų nemokamų laikraščių sporto ar verslo tematika, bet T. Balžeko nuomone, Lietuvoje šios nišos yra per mažos.
Sėkmingos konkurencijos sąlyga – skirtinga auditorija
„Naujo dienraščio atsiradimas priklausytų nuo noro ir ambicijų, ar rinkos užtektų, - kitas klausimas. Verslas nėra toks paprastas”, - samprotauja nemokamo savaitraščio Vilniuje „Miesto žinios“ direktorius Arūnas Valitskas.
Beveik pusę metų platinamo laikraščio kolektyvas nuo įsteigimo girdėjo pesimistiškus pasisakymus. „Mums buvo nuolat kartojama: užsidarysit po mėnesio, ar kelių. Turėjome nuolat įrodinėti savo klientui, kad laikraščio neištiks bankrotas, - prisimena A. Valitskas. Kaip vieną svarbiausių nemokamų laikraščių verslo sąlygų A. Valitskas įvardina tęstinumą ir pastovumą. „Kaip ir deklaravome pradžioje, žadame pradėti analogiškų savaitraščių platinimą Kaune, Klaipėdoje. Džiugina, kad savaitraščio tiražas sostinėje kuo toliau, tuo greičiau išgraibstomas”, - verslo pasiekimais dalinosi „Miesto žinių“ direktorius.
„Miesto žinių“ skaitytojams siūlomas ir dar vienas nemokamas leidinys „Auto miestas“. Ateityje jis turėtų būti platinamas atskirai.
„Jei leidinys nemokamas, jį nebūtinai paims. Pastebėjome tendenciją, kad vyrai iš platinimo taškų ima „Auto miestą“, bet neima „Miesto žinių“, - A. Valitskas neigia plačiai paplitusį stereotipą, kad nemokama spauda visada turi garantuotą skaitytoją. Sėkmingai verslo plėtrai ir tęstinumui itin svarbu plėsti lojalių skaitytojų auditoriją ir kokybiško produkto pasiūla.
„Miesto žinioms“ konkuruoti mažoje Lietuvos rinkoje su dienraščiu „15min“ padeda skirtingas skaitytojų kontingentas, platinimo vietos, formatas ir tematika. A. Valinskas pripažįsta, kad savaitraščio formatas lemia ir mažesnes išlaidas.
„Bandome pritraukti prieinamiausią reklamos davėjui auditoriją. Tai dažniausiai vidutinio amžiaus skaitytojas, nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Mus mažiau skaito jaunimas“, - auditorijos tendencijas apibendrina A. Valitskas.
Dienraščio „15 min“ tikslinė auditorija direktoriaus T. Balžeko teigimu, - 15-45m. miestietis, dirbantis, aktyvus žmogus. Pagal naujausius tyrimų bendrovės TNS Gallup duomenis, nacionaliniu mąstu „15 min“ turi 413 000 lojalią vieno numerio auditoriją ir užima trečiąją vietą, nusileisdamas „Lietuvos rytui“ ir „Vakaro žinioms“. Pagal tyrimą dienraštis lyderiauja tiek skaitytojų pajamų, tiek išsilavinimo srityse. Dar vienas išskirtinumas, kad dienraštis pritraukia ir jaunąją 15-29 m. auditoriją, kuri apskritai nelabai skaito spaudą.
Verslo pagrindas – reklama
„Siekiant išlaikyti kokybišką nemokamą leidinį, svarbu reklamos ir informacijos santykis, skelbimų kiekis negali sudaryti daugiau nei pusės. Nemokamas dalykas, nėra nemokamas, už jį kažkas sumoka. Matydami daug reklamos užmokame savo dėmesiu“, - teigia A. Balčytienė.
Reklamos davėjų įgeidžiai nemokamiems leidiniams gali daryti įtaką ne tik užkariaudami didžiąją dalį leidinio, bet ir veikdami turinį. Tai itin palanki terpė pasiekiant didelę auditoriją platinti paslėptą reklamą.
T. Balžekas mano, kad paslėptos reklamos grėsmė nemokamuose laikraščiuose yra panaši kaip ir tradicinėje spaudoje. Trumpos informacijos formatas net sumažina tokią galimybę.
„Mūsų reklamos įkainiai augo daugmaž proporcingai mūsų skaitytojų ratui, matematika čia paprasta, profesionalioji rinkos dalis (žiniasklaidos planavimo agentūros) skaičiuoja kiek kainuoja pasiekti 1000 skaitytojų per vieną ar kitą spaudos leidinį (naudojamas rodiklis CPT - cost per thousand), tada žiūrima tikslinė auditorija, ir daromi sprendimai reklamuotis ar ne leidinyje“, - apie reklamos tendencijas dienraštyje „15min“ kalbėjo T. Balžekas.
Papildys vieni kitus
T. Balžeko nuomone, nemokamas dienraštis taps masiškiausiu spaudos kanalu ir turės plačiausią auditoriją. Mokamų dienraščių skaitomumas ir tiražai palaipsniui mažės, bet jie išlaikys savo lojalius skaitytojus, jeigu jiems duos tai ką jie įpratę gauti. Pašnekovas mano, kad internetas nenukonkuruos, bet papildys dienraščių prekinius ženklus ir ateityje taps skaitomesnis, nei popierinė naujienų versija.
„Esmė ta, kad mes visi pateikiame naujienas, ir kuo daugiau formų jas galėsime ateityje pateikti po savo prekiniu ženklu, tuo didesnį skaitytojų ratą turėsime. Ir skaitytojai nebebus tik laikraščio ar interneto svetainės, bet bendri visų pateikimo formų“, - apie verslo perspektyvas samprotavo T. Balžekas.
Pasak jo, mokamų dienraščių skaitomumas ir tiražai paskutinį dešimtmetį krenta maždaug 3% per metus, o nemokami dienraščiai labai sparčiai auga. Naujienų pateikimas internete ir mobiliuose prietaisuose – taip pat.
„15 min“ priklauso norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“, kuris valdo daug visuomenės infomavimo įmonių, įvairiose pasaulio šalyse. Šiuo metu mūsų nemokami dienraščiai Prancūzijoje ir Ispanijoje jau tapo skaitomiausiais šalies mastu, turi labai stiprius naujienų portalus internete. Manau viskas ateityje susives į tai, kaip įmonės sugebės pateikti naujienas žmonėms, jiems patogiu laiku ir patogia forma“, - svarstė „15 min“ direktorius.
Išlikimo garantas – kokybė
Arūnas Valitskas mano, kad esminis rodiklis mokamos ir nemokamos spaudos versle – kokybė: „Kai atsirado televizija, buvo kalbama, kad laikraščiai išnyks. Tendencijos rodo, kad išsilaikys didžiausi prekybiniai ženklai. Rinkoje išliks tie, kurie darys gerą produktą. Jei nemokamas laikraštis atitinka mokamo laikraščio lygį, rinkoje išsilaikys abu“.
Pasak VDU žurnalistikos katedros docentės, Baltijos valstybės mažos savo rinka, žmonės čia skaito palyginti nedaug.
„Reikia ne tik profesionalių žurnalistų, bet ir išsilavinusios auditorijos. Manau, kad bulvarinių leidinių populiarumas ateityje turėtų mažėti. Nepaisant spartaus interneto populiarėjimo turėtų išlikti ir tradicinė, ir nemokama spauda. Sėkmė žiniasklaidos versle ateina tada, kai yra žinoma sava auditorija, jos poreikiai“, - mano žurnalistikos teoretikė Auksė Balčytienė.
Simona Petraitytė
