Iš Rytų šalių į Angliją klasta atviliotos jaunos moterys, po gimdymo išmestos gatvėn, į tėvynę turi grįžti taip ir nepamačiusios savo vaikų.
Susipažino ligoninėje
Medicinos seselė iš Indijos Sidži Vadžerut (28 m.) niekada nė nemanė ištekėti už kitataučio. Kai jos draugės pasvajodavo apie pasiturinčius užsieniečius, galinčius atverti joms duris į nerūpestingą ir prabangų gyvenimą Europoje ar Amerikoje, S. Vadžerut net patraukdavo jas per dantį. „Niekada nemaniau, kad tik užsienietis gali suteikti laimę. Paskui savo kailiu įsitikinau, kad su užsieniečiu galima patirti ne laimę, o tikrą košmarą“, – skaudžius išgyvenimus prisiminė S. Vadžerut.
Mergina su anglu, prisistačiusiu Džono Brauno vardu, susipažino ligoninėje, kurioje dirbo. Su draugu Indijoje atostogavęs vyras blogai pasijuto prisiragavęs itin aštrių vietinių patiekalų. Atvykęs į ligoninę ir praleidęs čia keletą parų, jis iškart atkreipė dėmesį į prieš pusmetį pradėjusią dirbti simpatišką indę. „Jis buvo nepaprastai mandagus ir malonus. Mane stebino jo pagarba moterims – jis visada praleisdavo damą pirmą pro duris, padėdavo apsivilkti paltą, atidarydavo mašinos dureles. Mūsų šalyje tai neįprasta, galbūt dėl to mane toks jo elgesys greitai sužavėjo“, – prisipažino Sidži.
Anglas netruko pasveikti ir ta proga pakvietė juo besirūpinusią S. Vadžerut pasivaikščioti po miestą. Po poros dienų jis turėjo grįžti namo, bet nusprendė kelionės datą nukelti dar dviem savaitėms. Per tą laiką jis spėjo susipažinti su S. Vadžerut tėvais ir seserimis, ir, kaip pats prisiekinėjo, iki ausų įsimylėti naująją pažįstamą. Likus kelioms dienoms iki kelionės Dž. Braunas pasipiršo Sidži ir pakvietė kartu vykti į Didžiąją Britaniją, kurioje turėjo prasidėti naujas įsimylėjėlių gyvenimas.
S. Vadžerut ilgai neabejojo – pati buvo įsimylėjusi ir tikėjo, jog sutiko tą vienintelį. Be to, anglą svetingai priėmė ir jos artimieji – net konservatyvūs tėvai, kurie labiausiai troško dukrą ištekinti už pasiturinčio indo, neprieštaravo merginos pasirinkimui. „Tada net nesigilinau, ką jis dirba, kaip gyvena, kas jo artimieji. Man tik rūpėjo būti kartu – apie nieką daugiau negalvojau“, – prisipažino S. Vadžerut.
Pasijuto nėščia
Anglijoje indei S. Vadžerut patiko. Žmonės čia atrodė laimingesni, gyvenimas lengvesnis. Netrukus ji susirado asistentės darbą senelių namuose.
Jos sužadėtinis, kaip jai atrodė, vertėsi kažkokiu verslu. S. Vadžerut gerai nė nežinojo, ką būtent dirba jos būsimas vyras. Jis visą dieną nebūdavo namuose, grįždavo gan vėlai – sakydavo dalyvavęs susitikimuose su verslo partneriais.
Pirmuosius pavojaus ženklus, rodančius, jog viskas nėra taip gražu, kaip pasirodė, S. Vadžerut pastebėjo po 3 mėnesių nuo atvykimo į Didžiąją Britaniją. Tas Dž. Braunas vis neskubėjo sužadėtinės supažindinti nei su savo artimaisiais, nei su draugais. Jis vengė kartu rodytis viešumoje, o kalbos apie būsimas vestuves išvis pasibaigė. Paklaustas, kodėl nenori mylimosios supažindinti su savo tėvais, jis teisinosi, jog su jais mažai bendraująs, esą tėvai niekada nebuvę jam pernelyg artimi.
Vestuvių datą Dž. Braunas vis nukeldavo, bet vis dažniau užsimindavo svajojantis apie vaikus. Kai S. Vandžerut bandydavo prieštarauti, kad vaikus reiktų gimdyti tik po santuokos, Dž. Braunas išvadindavo ją senamadiška ir nieko neišmanančia atsilikėle – esą kai tokia stipri meilė, santuoka – tik formalumas.
Pasidavusi sužadėtinio įkalbinėjimams, dar po poros mėnesių S. Vadžerut pasijuto esanti nėščia.
Paslaptinga „anyta“
„Mano būgštavimus išsklaidė begalinis Džono džiaugsmas dėl būsimos tėvystės ir net kiek perdėtas rūpinimasis manimi“, – prisiminė S. Vadžerut. Vos pastojusiai jai liepė išeiti iš darbo, kuo daugiau laiko ilsėtis ir mėgautis gyvenimu. Jis negailėjo pinigų nei sužadėtinės pramogoms, nei pirkiniams. Didžiąją dalį nėštumo moteris praleido apsipirkinėdama.
Tiesa, kai S. Vadžerut primygtinai pareikalavo supažindinti su būsimais uošviais, Dž. Braunas paskambino jiems telefonu ir davė pasikalbėti. „Jis tikino, jog jie gyvena labai toli ir atvyks mūsų aplankyti, kai pagimdysiu. Šnekantis su moterimi telefonu man buvo keista – jos balsas buvo pernelyg jaunatviškas, kad būtų galėjusi būti Džono mama, bet abejones nuvijau šalin. Ji pasirodė maloni ir prisipažino, kad labai laukia savo pirmojo anūko“, – prisiminė S. Vadžerut. Dabar ji jau neabejoja, kad kalbėjosi tikrai ne su būsimąja anyta, o greičiausiai su tikrąja D. Brauno žmona...
Dingo be pėdsakų
Kai S. Vadžerut pagimdė sūnų, jos gyvenimas pavirto įtempto siužeto trileriu. Grįžusi iš ligoninės į namus, sužadėtinio ji buvo sutikta gana šaltai. Vaiku jis labai rūpinosi, o į Sidži visai nekreipė dėmesio.
Praėjus vos savaitei, Dž. Braunas pasakė, jog pagaliau atvykstantys jo tėvai ir jis ketinąs vykti į oro uostą jų pasiimti. Kad sužadėtinė galėtų susitvarkyti namus ir paruošti vakarienę, jis pasiimsiąs sūnų kartu. Tai buvo paskutinis kartas, kai S. Vadžerut matė sužadėtinį ir savo vaiką...
„Dabar net sunku viską prisiminti – buvau apimta panikos ir visiškos nevilties. Kai nei vyras, nei jo tėvai nepasirodė namie net po keleto valandų, pradėjau nerimauti. Puoliau jam skambinti, bet telefonas buvo išjungtas“, – siaubo akimirkas prisiminė Sidži. Daugiau moteris nežinojo nei kam skambinti, nei kur ieškoti savo vaiko.
Netrukus paaiškėjo, jog Dž. Brauno butas priklauso visai ne jam, o yra metams išnuomotas visai kito žmogaus vardu. Policija nustatė, jog tikrasis nuomotojas jau kuris laikas gyveno Ispanijoje, o apie tai, kad jo bute įsikūrę svetimi žmonės, nieko nežinojo. Dž. Braunas su Sidži sūneliu dingo kaip į vandenį.
Teisėsauga niekuo negalėjo moteriai padėti. Jos darbo leidimas ėjo į pabaigą ir ji netrukus turėjo išvykti iš Anglijos – susituokti nebuvo spėjusi, o sūnelis teoriškai buvo šios šalies pilietis. Be to, ji neturėjo jokios „sužadėtinio“ nuotraukos...
Netrukus Didžiosios Britanijos teisėsauga sužinojo apie dar vieną panašų atvejį. Jauna tailandietė vos pagimdžiusi buvo išmesta tiesiog į gatvę – atsibudo apsvaigusi purviname skersgatvyje prie šiukšlių dėžių. Ji neturėjo nei dokumentų, nei pinigų, tiksliai net neprisiminė, kur yra jos namai.
Policijai ši tailandietė pasakojo, jog Anglijoje atsidūrė, kai susipažino su kažkokiu britu ir persikėlė čia gyventi. Tiesa, buvo spėjusi su juo susituokti, bet jungtuvės vyko Tailande, tad surasti jos vyrą ir vaiką ne lengviau.
„Su tokiais atvejais susidūrėme pirmą kartą, tačiau esu tikras, jog pagrobtus vaikus tikrai surasime. Kitas klausimas, ar motinoms pavyks juos atgauti – pagal įstatymus jos nėra Didžiosios Britanijos pilietės, be to, neturi jokių konkrečių įrodymų, jog buvo klasta atviliotos į Angliją ir išnaudojamos. Tai be galo sudėtingi atvejai, jų tyrimas gali užtrukti ne vieną mėnesį“, – sakė tyrėjas Denas Falkonas.
Vis dėlto teisėsaugininkai įtaria, jog azijietes į Angliją atviliojo savo vaikų negalintys turėti vyrai – vien tam, kad pasinaudotų kitatautėmis kaip nemokamomis surogatinėmis motinomis. „Dirbtinis apvaisinimas yra be galo brangus, be to, jis ne visiems priimtinas. Ne visi linkę ir įsivaikinti. Taigi tiesiog apgauti moterį, pagrobti jos vaiką ir jį auginti kažkam greičiausiai pasirodė tinkamiausia išeitis“, – svarsto D. Falkonas.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
