Ir Alytuje vis daugiau įmonių ir firmų dėl sunkios ekonominės padėties priverstos darbuotojams siūlyti nemokamas atostogas. Lietuvos Respublikos įstatymai darbdaviams suteikia šią galimybę, tačiau draudžia to reikalauti.
Tyli, nes bijo prarasti darbą
Paprastai darbuotojas pateikia prašymą dėl nemokamų atostogų, o darbdavys patenkina. Tačiau pasitaiko, kad darbdaviai darbuotojo prašymo netenkina ar, atvirkščiai, priverčia žmogų imti nemokamų atostogų.
„Užmirštamas darbuotojo lojalumas, ilgametis atsidavimas darbui. Tiesiog siekiama sutaupyti darbuotojo sąskaita ir visiškai nesvarbu, jog paskui kenčia ir sveikata, ir piniginė. Prieš liepdami išeiti nemokamų atostogų darbdaviai turėtų pasirūpinti darbuotojų likimu. Todėl raginčiau visus, kurie verčiami imti nemokamas atostogas, pasidomėti sąlygomis, kad vėliau netektų bėgti prieš vėją“, - sakė pusamžė alytiškė, griežtai atsisakiusi atskleisti savo vardą ir pavardę.
Moters teigimu, nemokamos atostogos - pražūtis šeimai ir pavojus sveikatai, nes socialinės garantijos tiesiog „išgaruoja“. Darbuotojai, kurie nesusipažinę su Darbo kodekso (DK) 184 straipsniu bei kolektyvinės sutarties (jeigu tokia yra) sąlygomis, rizikuoja savo darbo vieta ir sveikata.
Išeitis - kolektyvinė sutartis
Darbo kodekse nurodoma, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių (privalomos priežastys nurodytos DK 184 str. 1 dalyje) suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Šios sutartys sudarytos ne visose Alytaus įmonėse, mat taip darbuotojai ir profesinės sąjungos gali užsitikrinti lengvatas bei darbo garantijas. Darbdaviui tai tiesiog neparanku.
Lietuvos Respublikos trišalė taryba informuoja, jog įmonės kolektyvinė sutartis - tai rašytinis darbdavio ir darbuotojų kolektyvo susitarimas dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Kolektyvinėse sutartyse dažniausiai sprendžiami darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo apmokėjimo organizavimo, darbo ir poilsio laiko, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo bei su tuo susijusių garantijų, šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo bei kiti šalims svarbūs darbo, profesiniai, ekonominiai ir socialiniai klausimai. Valstybinės darbo inspekcijos atstovų nuomone, kolektyvinėje sutartyje būtina reglamentuoti užmokesčio priedų, priemokų, lengvatų ir kompensacijų skatinimo formas, nustatyti darbo normas, darbo užmokesčio išmokėjimo bei atsiskaitymo tvarką. Sutartį turi sudaryti darbdavio ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovų komisija, vėliau ji privalo būti patvirtinta visuotiniame susirinkime.
Turi tenkinti darbuotojo tikslus
Jeigu kilo grėsmė likviduoti įmonę, sumažėjo darbo krūvis ir darbdavys reikalauja, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, derėtų įsitikinti, kad jo reikalavimas būtų pagrįstas kolektyvinėje sutartyje. Teisininkė Henrieta Valatkevičiūtė verslo naujienų portale verslosavaite.lt teigia: „Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, pavyzdžiui, jeigu įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai.” Kitu pagrindu, nei numatyta DK 184 straipsnio 1 dalyje, nemokamų atostogų galima išleisti tik tada, jei tokia galimybė yra numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje (DK 184 straipsnio 2 dalis).
Problemos dėl socialinio draudimo
Pramonės ir paslaugų sektoriuje vis labiau ryškėja liūdna tendencija - darbdaviai, siekdami išsaugoti įmones, darbuotojams siūlo nemokamas atostogas. Vieniems nemokamai paatostogauti siūloma savaitę, kitiems - net ir mėnesį. Išeiti nemokamų atostogų sutikę darbuotojai susiduria su socialinėmis problemomis, ypač tie, kurie „pasirašo” ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui.
Darbuotojas, išleistas nemokamų atostogų ilgiau nei mėnesiui, laikomas neapdraustu privalomuoju sveikatos draudimu, nes už jį nebemokama minimali mėnesio draudimo įmoka - 72 litai.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikino: žmogus, priverstinai išėjęs nemokamų atostogų, neišbraukiamas iš Socialinio draudimo registro ir jo duomenys yra prieinami teritorinėms ligonių kasoms, tačiau jei nemokamos atostogos ilgesnės nei mėnesio, už medicinos įstaigų suteiktas paslaugas gali tekti susimokėti iš savo kišenės. Sveikatos apsaugos ministerija informuoja: „Neapdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu užtikrinama tik būtinoji medicinos pagalba. Neapsidraudusieji taip pat nebetenka galimybės nemokamai gauti kompensuojamuosius vaistus, o už planines operacijas ligoninėje bei medicininę reabilitaciją yra priversti mokėti iš savo kišenės.”
Reikia domėtis laiku
Prieš išeidamas nemokamų atostogų darbuotojas turėtų pasidomėti Darbo kodeksu, Privalomojo sveikatos draudimo įstatymu ir įmonės ar įstaigos kolektyvine sutartimi. Priešingu atveju gali tekti varstyti valstybinių įstaigų duris ieškant tiesos, kuri užtikrintų jo, o ne darbdavio interesus. Darbdavys pasirūpintų darbuotojo socialinėmis garantijomis sumokėdamas minimalią mėnesio draudimo įmoką (72 litus). Tokiu atveju būtų iš dalies patenkintos abidvi šalys.
Dauguma Alytaus Rotušės aikštėje pakalbintų alytiškių teigė nežinantys, kokiu atveju nemokamos atostogos yra privalomos, kas yra kolektyvinė darbo sutartis ir kokias teises ir pareigas ji užtikrina. Daug dažniau, pasak vienos aptarnavimo sferoje dirbančios moters, „tiesiog pasitikima darbdaviu“. Deja. Jei to iš tikrųjų užtektų, Valstybinė darbo inspekcija nebūtų užverčiama skundais.
Indrė Mikelionytė
