Brangstant maisto produktams, analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nelengva ne tik minimalias, bet ir vidutines pajamas turintiems gyventojams, rašo „Lietuvos žinios“.
Brangstantiems maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams Lietuvos gyventojai atseikėja apie trečdalį pajamų. Pastaruoju metu daugėja nemokamo maitinimo galimybę turinčių žmonių.
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai sudaro 33 proc. visų namų ūkio vartojimo išlaidų - trečdalį visų savo pajamų namų ūkis išleidžia maisto prekėms. Jei prie šios grupės pridėsime išlaidas komunalinėms, transporto paslaugoms, sveikatos priežiūrai, matysime, kad namų ūkis šioms būtiniausioms paslaugų ir prekių grupėms išleidžia 60 proc. namų ūkio išlaidų.
Šių metų balandį, palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui padidėjo apie 13 procentų. Tačiau sparčiai brangstant kitoms paslaugų ir prekių grupėms, maisto grupės dalis išlaidų struktūroje praėjusiais metais sumažėjo 0,6 procentinio punkto.
Vakar Žemės ūkio informacijos ir kaimo centras pranešė, kad kai kurie maisto produktai parduotuvėse per metus pabrango daugiau nei 100 procentų.
Trūksta logikos
Klubo „Pinigų srautas“ portalo Delfi.lt surengtos internetinės ekonomikos konferencijos metu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis sakė, kad pastaruoju metu apie pusę lietuvos infliacijos lygio sudaro maisto brangimas. „Jei pažvelgtume į duonos ir pieno produktų kainų indeksus Baltijos šalyse ir euro zonoje, pamatytume, kad pas mus ir mūsų kaimynus šios produktų grupės brango gerokai greičiau nei euro klubo narėse, - teigė jis. - Skirtumai akivaizdūs, ir jie nori nenori sukelia pagrįstų abejonių tiek analitikams, tiek politikams, kad pasaulio ar vidiniai įvykiai tiesiog yra pretekstas pakelti savo gaminamų produktų kainas daugiau nei lemia tie įvykiai“, - dėstė R.Kuodis.
Vadimas Titarenka, „DnB Nord“ grupės ekonominių tyrimų vadovas, primena, kad mažesnes nei vidutines pajamas uždirbantys žmonės didžiąją savo biudžeto dalį išleidžia vartojimo prekėms. Didesnę nei vidutinę metinę infliaciją esą patiria didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Sunkiausiai, anot V.Titarenkos, verčiasi pensinio amžiaus žmonės, kurių Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, gyvena daug. „Maisto prekės, transporto paslaugos, sveikatos paslaugos pabrango tiesiog įspūdingai. Neįsivaizduoju, kaip pensininkai suduria galą su galu, jei jie neturi santaupų arba jiems nepadeda vaikai“, - neslėpė nuostabos analitikas. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu sudaro apie 650 litų. Dar viena grupė, priversta išleisti didžiąją pajamų dalį maisto produktams ir komunalinėms paslaugoms - asmenys, uždirbantys minimalų atlyginimą.
Statistikos departamento duomenimis, tokie žmonės sudaro 12 proc. visų užimtųjų šalies gyventojų. Tačiau nelengva ir uždirbantiems iki 2 tūkst. litų - tokių Lietuvoje yra apie 60 proc. dirbančiųjų. „Jei žmogus turi pasiėmęs būsto ar vartojamąją paskolą arba prekių išsimokėtinai, sumokėjus visus mokesčius, išgyvenimui jam lieka gana maža pinigų suma“, - sakė finansų analitikas.
V.Titarenka atkreipia dėmesį, kad ne visi produktai brangsta vienodu tempu. „Labiausiai pabrango būtiniausi produktai, kurie turėtų būti pigesni. Tuo metu importuojamų brangių produktų kainos išlieka nepakitusios. Būtiniausios prekės pabrango labiau nei visa maisto produktų grupė“, - aiškino ekspertas. Anot jo, augant infliacijai yra dvi galimybės padėti mažesnes pajamas uždirbantiems gyventojams: indeksuoti pajamas arba gelbėti socialinėmis išmokomis. Efektyvesnis, pašnekovo teigimu, esantis antrasis būdas.
Kandidatų - daug, lauknešėlį atsiima ne visi
Vis daugiau Lietuvos gyventojų turi teisę maisto gauti nemokamai, tačiau ne visi ja pasinaudoja.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vyriausioji socialinė darbuotoja Rasa Zeniauskienė LŽ teigė, kad norinčių pasinaudoti galimybe gauti nemokamus pietus ar maisto produktų krepšelį kasmet daugėja. „Mes patys stebimės, kad poreikis toks didelis. Vis daugiau socialinės rizikos grupių asmenų kreipiasi į mus pagalbos“, - LŽ sakė specialistė.
Pasinaudoti centro teikiama pagalba gali žmonės, kurių pajamos vienam žmogui neviršija 850 litų.
Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Generavičius nepastebėjęs, kad centro paslaugomis - nemokamu maitinimu - besinaudojančių žmonių skaičius didėtų. Jis taip pat užsimena, kad skirta parama naudojamasi ne visada.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kasmet didėja skiriama pinigų suma mokinių nemokamam maitinimui. Šiam poreikiui 2005 metais skirta 61,06 mln. Lt, 2006 m. - 61,06 mln. Lt, 2007 m. - 81,5 mln. litų.
Pagal ES finansuojamą Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą 2008 m. skirta produktų vertė sudaro 15,4 mln. litų. Vieno maisto produktų davinio vertė - 12-15 litų.
Germano Lamsodžio, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojo, pateiktais duomenimis, pasinaudoti šia parama gali tie asmenys, kurių pajamos siekia 427,5 Lt per mėnesį vienam žmogui, nuo rugpjūčio 1 d. šios pajamos padidės iki 525 litų. tačiau pašnekovas taip pat pažymi, kad tokiais maisto daviniais susidomi ne visi. „Vieni galbūt nenori pasirodyti nepasiturintys, kiti gal nusprendžia, kad tie 15 Lt neverti kelio - vien kelionė brangiai kainuoja - ar dėl kitų priežasčių“, - svarstė G.Lamsodis.
Faktai
Statistikos departamento duomenimis, bendrąsias socialines paslaugas, t.y. nemokamo maitinimo labdaros valgyklose, aprūpinimo maisto produktais (talonais, aprūpinimą būtiniausiais daiktais (drabužiais, avalyne), asmens higienos (pirties), transporto organizavimo paslaugas 2006 m. gavo 104,7 tūkst. šalies gyventojų. 2007 m. šis skaičius siekė 130,8 tūkst. šalies gyventojų. Maitinimo paslaugos (labdaros valgyklose, maisto talonai, maisto daviniai) suteiktos 2006 m. 23,3 tūkst. gyventojų, 2007 m. - 47,5 tūkst. gyventojų.
