Seime rengiamas įstatymas, pagal kurį studentų skaičių ir kainą už studijas galės nustatyti patys universitetai.
Kaip praneša LNK „Žinios“, įstatymo projekte įkainius siūloma suskirstyti į penkias grupes. Pagal jas brangiausia už mokslą mokėtų medikai, pigiausia - vadybininkai.
Tokie siūlymai piktina Seimo narę Aušrinę Mariją Pavilionienę. „Mokslas turėtų būti nemokamas. Jeigu kas trokšta elitinio mokslo, gali važiuoti į užsienį“, - teigia ji.
Įstatymų projektai neįrodo, kad surinkus pinigus pagerės studijų kokybė ir universitetų valdymas, įsitikinusi parlamentarė.
Profesorius Vytautas Daujotis teigia, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo nemokamo aukštojo mokslo gali nelikti. „Jis (Konstitucinis Teismas - Balsas.lt) akivaizdžiai panaikino vieną konstitucijos straipsnį - laiduojamas valstybinėse mokyklose nemokamas aukštasis mokslas“, - teigia V. Daujotis.
KT nutarime konstatavo, kad valstybė aukštosioms mokykloms negali drausti priimti studentų, kurie už studijas moka patys, o valstybės nefinansuojamiems studentams studijų kainą turi teisę nustatyti patys universitetai.
Šis KT nutarimas turi būti skelbiamas niekiniu, o pačiam teismui skelbiama apkalta, mano Studijų kokybės vertinimo centro specialistas.
Tuo tarpu buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris akcentuoja, kad gerai besimokančių studentų kriterijų ir jų skaičių turėtų nustatyti Seimas.
Jis atmeta kritiką, esą teismas panaikino teisę į nemokamą mokslą. „Konstitucija garantuoja nemokamą aukštąjį išsilavinimą valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems studentams“, - pabrėžė E. Kūris.
