Maitinimo įstaigose užsisakius maisto gauti ir stiklinę nemokamo vandens – Lietuvoje tik populiarėjanti idėja, nors svetur, tai jau tapę tradicija. Vis dėlto ne visi verslininkai jo sutinka duoti nemokamai, kai kur prašoma simbolinio iki vieno lito mokesčio.
Stiklinė vandens – kam verslo, o kam kultūros dalis. Kiekvienam prisėdusiam lankytojui kartu su valgiaraščiu atnešti ir stiklinę nemokamo vandens restoranas „Jalta“ Vilniuje pradėjo vienas pirmųjų, prieš 3 metus. Idėją savininkas apibūdina kaip paprasčiausios restorano kultūros bruožą ir stebisi, kad Lietuvoje kelią tai skinasi tik dabar, kai Europos maitinimo įstaigose – tai jau tradicija.
„Retai teko matyti, kad būtų nepaliesta, ar negertų. Žmonės net neklausia, ar čia iš krano. Priima tai labai natūraliai, be jokių baimių. Tai natūralus dalykas“, – sako Augustinas Beinaravičius, restorano Vilniuje savininkas.
Anot restoranų asociacijos, stalo vanduo Lietuvoje dažnėti pradėjo tik pernai ir tik didžiuosiuose miestuose. Vienur lankytojams jis patiekiamas iš karto, kitur – jo tenka prašyti.
„Pas mus, jei paprašo nemokamo vandens, taip ir darome. Bet jeigu su skoniais – mėtų, citrinų, agurkų, tai yra mokama. O jeigu žmogus prašo nemokamai, tai atnešam virintą vandenį su ledukais“, – teigia restorano Vilniuje padavėjas Saulius Čivilis.
Vis dėlto restoranų asociacija pripažįsta, kad ne visur vanduo iš krano ar virintas yra nemokamas. Kai kur už jį prašoma simbolinio iki vieno lito mokesčio.
„Man atrodo, jei žmogus prašo vandens iš krano, jis tikrai tikisi būti neapmokestintas. Čia lygiai taip pat kaip ištikus bėdai ir žmogui paprašius į tualetą jo neleisti, manau, yra nekorektiškas elgesys“, – Klaipėdos verslininkų sąjungos pirmininkė Eugenija Oderbrecht.
Verslininkai pripažįsta, kad lankytojams nemokamą arba simboliškai mokamą vandenį siūlo rinkodaros tikslais: kurdami gerą įstaigos vardą ar norėdami prisijaukinti klientų, tačiau teigia dėl to patiriantys ir nuostolių.
„Čia yra ir iš ekologinės pusės labai gera ta tendencija nenaudoti tų plastmasinių butelių. Be abejo, mes nekalbam apie tokius, kalbu jau gindama restoranus, kad einant gatve užeisiu ir sakysiu duokite vandens. Žmonėm atrodo, kas čia yra įpilti to vandens, bet iš tikrųjų tai yra stiklinės, plovimas, darbuotojai, tai yra kaštai“, – Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Rečiausiai stalo vandeniu naudojasi pirmą kartą į Lietuvą atvykę užsieniečiai, kurie jo baiminasi, nes nežino, kokios vandens kokybės gali tikėtis.
