Žemės ūkio ministerija sprendė galvosūkį, kaip pieno produktais nemokamai pamaitinti visus norinčius šalies darželinukus ir pradinukus.
Dėl lėšų stygiaus ribojamas pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios programos „Pienas vaikams“ įgyvendinimas. Nemokamai dalijamų pieno produktų norėtų kone visi šalies darželinukai ir pradinukai, tačiau toks poreikis – per sunki finansinė našta Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Formuojant vaikų sveikos mitybos įgūdžius ir paremiant šeimas ji siūlo telktis ir kitoms ministerijoms.
Pieno produktų gaus mažiau
Penkis kartus per savaitę nemokamai pieno produktų gaudavę ikimokyklinukai ir pradinukai šiemet turės tenkintis trimis porcijomis. Be to, parama nebus teikiama vasaros mėnesiais. Sumažėjus programai skirtų lėšų, bus mažesnis ir produktų pasirinkimas.
Prieš devynerius metus Lietuvos švietimo įstaigose pradėta įgyvendinti programa „Pienas vaikams“ praėjusiais metais pasiekė didžiausią mastą – joje dalyvavo apie 1 340 įstaigų, o nemokamai įvairių pieno produktų vartojo apie 199 tūkst. šalies darželinukų ir pradinukų. Tam buvo atseikėta apie 17 mln. litų, iš kurių 20 proc. – ES parama. Kitus milijonus skiria ŽŪM.
Panašios ar net didesnės sumos reikėtų ir šiemet. Tačiau, kaip informuoja ŽŪM, buvusios Vyriausybės parengtame valstybės 2013 m. biudžete programai „Pienas vaikams“ numatyta maždaug perpus mažiau lėšų. Jų ikimokyklinukams ir pradinukams nemokamai išdalijamiems pieno produktams užtektų tik maždaug pusmečiui.
„Dėl sumažinto biudžeto teko keisti pieno produktų dalijimo taisykles. Kartu su ES parama šiemet tam numatyta skirti apie 11 mln. litų, o pernai buvo skirta apie 17 mln. litų. Tad tenka ieškoti išeičių“, – sakė programos „Pienas vaikams“ paramą administruojančios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Germanas Lamsodis.
Žingsnis atgal
Švietimo darbuotojai, ypač tie, kurie pieną ir jo produktus vaikams nemokamai dalija jau devintus metus, apgailestauja, kad ribojamas mažiesiems reikalingos programos įgyvendinimas.
Jie nuogąstauja, kad įdėtos pastangos pratinant vaikus prie sveikų produktų ir formuojant gerus mitybos įpročius gali nueiti perniek, jei finansavimas ir toliau tirps. „Kai stinga lėšų, tenka mažinti dalijimų skaičių per savaitę. Pirmaisiais metais, kai dalyvių nebuvo daug, pinigų užtekdavo. Dabar, kai įsitraukė beveik visos Lietuvos darželinukai ir pradinukai, tenka susispausti“, – priekaištų programos rėmėjams neturėjo vienos aktyviausiai į jos įgyvendinimą nuo pat pirmųjų metų įsitraukusios Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Salvinija Motiejauskienė.
Švietimo darbuotojai neslepia, kad nemokamai dalijami pieno produktai ir vaisiai (kita programa – „Vaisiai mokykloms“) – išsigelbėjimas socialiai remtinų šeimų vaikams. Neretai tai būna vieninteliai skanėstai, kuriuos jie gauna.
Poreikis staigiai išaugo
S.Motiejauskienė prisimena, jog reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad programa įsibėgėtų. Pirmiausia buvo nelengva įtikinti suaugusiuosius, kad vaikai, ypač kaimiškų vietovių darželiuose ir mokyklose, gers pieną ar vartos pieno produktus.
Iš tikrųjų vaikai prie pieno pratinosi ne itin noriai. Tačiau atsiradus galimybei jiems pasiūlyti įvairesnių pieno produktų, programa tapo patrauklesnė. Be pieno, dabar vaikams dar siūloma šviežių varškės sūrių, varškės, kefyro, jogurtų, sūrio lazdelių. Vaikai itin mėgsta šiuos produktus.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros duomenimis, pernai vaikai išgėrė 940 tonų pieno, 1,81 tonos pagardinto pieno, 148 tonas kefyro, 351 toną jogurto, suvalgė 354 tonas šviežių varškės sūrių, 153 tonas varškės ir 0,69 tonos fermentinių sūrių.
Tai, kad nemokamų pieno produktų paklausa švietimo įstaigose išaugo pastaraisiais metais, galėjo lemti ir sunkmetis, ir aktyvesnis programos populiarinimas. Buvo rengiami seminarai mokyklų, darželių, rajonų savivaldybių švietimo skyrių darbuotojams, surengtas piešinių konkursas vaikams ir kt. Pastangos pasiteisino – nuo 2011 m. paramos pareiškėjų skaičius išaugo net 22 proc., o vaikų, geriančių pieną, skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus. ES senbuvėse šalyse 1965 m. pradėta įgyvendinti pieno produktų vartojimą skatinanti programa didžiausio populiarumo sulaukė tik po 25-erių metų.
Siūlo susitelkti
Pasak ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, pirmaisiais programos įgyvendinimo mūsų šalyje metais jai iš nacionalinio biudžeto buvo skirta po 0,5–2 mln. litų, tačiau jie nebuvo panaudoti, nes nei darželiai, nei mokyklos nerodė iniciatyvos.
Pieno produktų dalijimas vaikams – papildomas rūpestis pedagogams, todėl jie nerodė didelio entuziazmo. Tačiau vėliau požiūris į sveikatinimo programas ugdymo įstaigose keitėsi. „Kai pradėjome aktyviau populiarinti, 2012 m. pieno produktų buvo išdalyta tiek, kad prireikė 15 mln. litų iš biudžeto. Įsitraukė beveik visos darželinukų ir pradinukų įstaigos. Nenumatėme, kad taip sparčiai padaugės dalyvių“, – aiškino R.Krasuckis. ES 20 proc. pieno produktų kainos sutinka kompensuoti tiek, kiek prašoma.
Tačiau iš nacionalinio biudžeto skiriamų lėšų nepakanka.
Programos „Pienas vaikams“ tikslas – formuoti taisyklingos ir sveikos vaikų mitybos įpročius, taip pat skatinti didesnį pieno vartojimą vidaus rinkoje. ŽŪM suinteresuota, kad vietos rinkoje būtų vartojama kuo daugiau vietinių žemės ūkio produktų. Tačiau skatinant vaikų sveikatingumą susidomėjimą galėtų parodyti ir kitos ministerijos – Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ar Socialinės apsaugos ir darbo.
„Nacionalinės lėšos paramos priemonei „Pienas vaikams“ galėtų būti skiriamos ne tik iš asignavimų Žemės ūkio ministerijai, bet ir iš sveikatos apsaugai bei švietimui skirtų lėšų, nes minėta priemonė ne tik skatina pieno gaminių vartojimą, ji pirmiausia yra naudinga vaikų sveikatai“, – susitelkti kelioms ministerijoms siūlo ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius.
Specialistai neabejoja, kad investicijos į vaikų sveikatos stiprinimą ir sveikų maitinimosi įgūdžių formavimą su kaupu atsipirks pirmiausia dėl mažesnių išlaidų sveikatos apsaugai. Duomenys rodo, kad Lietuvoje vienas žmogus per metus išgeria vidutiniškai 25 litrus pieno, o štai Estijoje ir Lenkijoje – 60 litrų, Suomijoje – net 140 litrų.
Komentaras
Pedagogai nelieka nuošalyje
Dr. Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjas Švietimo ir mokslo ministerija prisideda prie pieno produktų ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose – pedagogai užsiima edukacine veikla, rengia įvairius konkursus ir kt. Tam skiriama nedaug lėšų. Be abejo, šios programos labai naudingos vaikams, todėl prisidėti ir ieškoti galimybių finansiškai paremti jas galėtų ir kitos ministerijos. Juolab kad 2013-ieji paskelbti
Sveikatingumo metais. ŽŪM galėtų inicijuoti diskusijas.
Vida Tavorienė
