Euras persiropštė per naują viršūnę – antradienį jo kaina pasiekė 1,6019 USD. Rinkos tikisi didesnių palūkanų normų euro zonoje ir nebesitiki, kad JAV ekonomika greitai pasveiks.
Didesnių palūkanų viltį teikia Centrinio Europos banko (ECB) pažadai didinti bazinę palūkanų normą ir šiuo būdu grąžinti infliaciją atgal žemiau 2 proc. (dabartinė perspektyva - 3,6). Ši politika skatina pinigų depozitus laikyti eurų pavidalu bei investuoti į eurais nominuotus vertybinius popierius.
Kiti centriniai Europos šalių bankai, priešingai, ketina mažinti skolinimosi kainą, kad suteiktų verslui atsvarą pasaulinės ekonomikos lėtėjimui. Įdomu, kad margame Europos regione sudarytame iš euro ir ne euro zonų, naujų ir senų ekonomikų, bankai skirtingai reguliuoja bazinių palūkanų didinimo/mažinimo „rankenėles“. Štai švedai prieš porą mėnesių nustebino ekspertus, padidindami palūkanas. Čia buvo galima įžiūrėti tam tikrą izoliavimąsi nuo infliacijos svilėsiais dvelkiančios Europos.
Didžiojoje Britanijoje visai kitas klimatas, euras išaugęs sterlingų svaro atžvilgiu iki 80,08 pensų, netoli jau pasiekto rekordo 80,89 p. Ilgus metus prieš tai euras kainavo apie 0,60 pensų. Šiemet Vilniuje ir Prahoje už alų britų turistams teks mokėti 30 proc. daugiau.
Nafta vakar pasiekė 119,90 JAV dolerių už barelį (brent – 116,75). Aštunto didžiausio pasaulio naftos tiekėjo vamzdynams sukilėliai ir toliau kelia pavojų, o OPEC – naftą eksportuojančių valstybių kartelis kategoriškai atsisako didinti gavybą net iki 2012 metų, nepaisant G. W. Busho maldų ir tradicinio saudoarabų draugiškumo.
Taigi, ir man teks už benziną mokėti brangiau, todėl važinėsiu mažiau – lėtinsiu ekonomiką.