Negalime sakyti, kad V. Putinas yra žinomas, kaip gudrus ekonomikos valdytojas. Tačiau šią savaitę, kai mes švenčiame Sovietų Sąjungos griūties 25-metį, skamba kaip epinio istorinio eksperimento rezultatą išaiškinanti santrauka.
Išgyveno tik vienas režimas
Siekiant jį įgyvendinti, reikia paimti du Maskvos autoritarinius režimus, vienas iš kurių remtųsi valstybiniu socializmu, o kitas – giminių kapitalizmu. Vėliau abi sistemas reikia pasmerkti sukrėtimams: naftos kainų sumažinimas, brangios karinės avantiūros užsienyje, konfrontacija su Vakarais ir dėl valdžios kišimosi į rinkos sąlygas sugižusios ekonomikos. Tuomet palaukite keletą metų, kad išvystumėte, kuris iš režimų išgyvens, siūloma leidinyje.
Kuomet Sovietų Sąjunga susidūrė su šiuo iššūkių rinkiniu 1980-ųjų viduryje, ji greitai subyrėjo. Tačiau V. Putino valdžia, kovojanti su labai panašiu iššūkių rinkiniu šiandien, vis dar laikosi – netgi klesti. Esminis skirtumas, visų pirma, pasižymi V. Putino ištikimybėje konservatyviai finansų politikai, ypač jo gebėjimu įdiegti griežtą taupymą, net nesitariant su gyventojais. 1980-ųjų pabaigoje, kuomet sovietų ekonomika pradėjo merdėti, V. Putinas buvo KGB agentu Drezdene (Rytų Vokietija), asmeniškai nukentėjo nuo Sovietų imperijos griūties ir prisiekė niekada nepakartoti tokios katastrofos. Pagrindinė jo išmokta pamoka buvo paprasta: venk didelio deficito ir aukštos infliacijos.
Atėjęs į valdžią 1999 metais, V. Putinas uoliai diegė konservatyvią makroekonominę politiką. Tai leido jam išgyventi krizes, kurios, anot daugelio analitiškų, turėjo pakirsti jo režimą. 2014-ųjų viduryje svaiginantį krytį pradėjo naftos kainos ir Vakarai paskelbė Rusijai finansines sankcijas dėl įsiveržimo į Ukrainą. Tačiau V. Putinas vis dar valdžioje. Tuo metu kai Sovietai nukentėjo dėl gniuždančio biudžeto deficito, finansuojamo spausdinamų pinigų dėka, dabartinę Rusiją į priekį varo agresyvi griežto taupymo programa, nukirpusi socialinių išlaidų ir pensijų išlaidas, leidusias likviduoti biudžeto deficitą.
Konservatyvus požiūris į finansus gali paaiškinti, kodėl, skirtingai nei SSRS, V. Putino Rusija pateikė tokį netikėtą atsparumą.
Šalis skursta, tačiau režimui tai netrukdo
Aišku, Rusijos ekonominių pasiekimų nereikia pervertinti. V. Putinas nusavino priešininkų turtą ir privertė investuotojus bėgti iš Rusijos, o šalis kenčia nuo visa apimančios korupcijos.
Valstybė nesugeba reikiamu mastu užtikrinti tokių paslaugų, kaip sveikatos apsauga ir švietimas, tačiau sugebėjo monipolizuoti naftos gavybą. Rusų darbo užmokesčiai 2000-aisiais augo greitai, tačiau nuo tų laikų jų augimas sulėtėjo – ir netgi pradėjo menkti.
Tačiau, jeigu žiūrėtume iš V. Putino režimo išgyvenimo perspektyvų, situacija yra visai nebloga, rašoma „Tha Wall Street Journal“: „Rusai pageidautų pamiršti SSRS griūties katastrofą, ir Putinas nenusiteikęs ją pakartoti“.
Šią savaitę prasidėjusiame Davoso forume Donaldo Trumpo patarėjas Anthony Scaramucci pareiškė, kad JAV pritaikytos sankcijos turėjo priešingą efektą dėl „Rusijos žmonių charakterio“. „Jūs pažįstate rusus geriau negu aš, – atsakydamas į TASS klausimą dėl JAV taikomų sankcijų Rusijai teigė jis. – Aš manau, kad sankcijos galėjo tam tikra prasme suteikti priešingą efektą dėl rusų kultūros. Manau, kad rusai valgys sniegą, jeigu prireiks. Todėl, mano manymu, sankcijos galėjo iššaukti tautos palaikymą šalies prezidentui“.
JAV sankcijų Rusijai „architektas“ Danielis Friedas interviu leidiniui „Meduza“ anksčiau sakė, kad „be sankcijų situacija Ukrainoje būtų buvusi daug blogesnė“.
