„Neabejoju, kad eilės pailgės, jeigu sumažės įstaigų, kurios turi sutartis su ligonių kasa“, – ketvirtadienį po Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio žurnalistams sakė Investuotojų forumo atstovė advokatė Dovilė Burgienė.
Komitetas baigė svarstyti įstatymų paketą, numatantį sukurti valstybės gydymo įstaigų tinklą, nustatyti finansavimo taisykles.
Galutinai apsispręsti dėl šios reformos Seimas planuoja kitą savaitę.
„Siekiame sukurti stacionarinio, aktyvaus gydymo įstaigų tinklą. Čia, be abejo, yra prioritetas ir jis pirmiausia bus kuriamas iš valstybinių ligoninių. Visos kitos paslaugos – dienos chirurgija, dienos stacionaras, konsultacijos – čia jokių prioritetų nėra. Aišku, yra tam tikri kriterijai sudėlioti, kuriuos reikia atitikti, norint tas paslaugas teikti. Bet čia jokios diskriminacijos nėra“, – ketvirtadienį teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot jo, prioritetas valstybinei medicinai bus teikiamas tik gydant pacientus stacionare. Privati medicina praktiškai tuo neužsiima – tik 1 proc. stacionaro paslaugų teikia privatininkai.
„Jeigu yra didelės eilės, jeigu ligoninė nesusitvarko su savo srautais, jos bus perkamos iš kitur. Nesvarbu, ar tai privatu, ar ne“, – aiškino ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė.
Pasak Investuotojų forumo atstovės, prioriteto nustatymas valstybinėms įstaigoms iš esmės yra diskriminacinis.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad projektas realiai palies ne minėtą vieną proc. privačios medicinos, o gerokai daugiau. Mat projekte siūloma nustatyti tam tikrus kriterijus, kuriuos privalės atitikti tinklui nepriklausančios medicinos įstaigos, kad Valstybinė ligonių kasa su jomis sudarytų sutartis dėl paslaugų pirkimo.
Anot projekto, tokios įstaigos privalėtų turėti paslaugų teikimo patirties, atitinkamą gydytojų etatų skaičių, suteikti per metus atitinkamą paslaugų kiekį, užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir pan.
Pasak D. Burgienės, siūlomi kriterijai yra sunkiai įgyvendinami privačioms įstaigoms.
„Pavyzdžiui, dabar yra tokia paslauga kaip dializė. Ji teikiama specializuotose įstaigose, kurios tik tai ir daro. Vadinasi, jos yra absoliučiai nekompleksiškos, ten dirba mažai gydytojų, ir tai jau kriterijai, kurių jos neatitinka. Nuo 2020 metų jos greičiausiai neteks sutarčių su Ligonių kasa. Kai į tokią įstaigą ateis pacientas ten, jam sakys: 100 eurų, šis sakys: gerai, einu į valstybinę. O valstybinė įstaiga gaus finansavimą, nes bus kompleksiška, nes ji turi stacionarą“, – aiškino Investuotojų forumo atstovė.
Anot jos, ar įstaiga atitinka kriterijus, spręs Valstybinė ligonių kasa.
„Per kriterijus tiek sukuriama galios Ligonių kasų rankose, tai tikrai nelabai priimtina“, – teigė D. Burgienė.
„Dar Lietuvoje yra paradoksali situacija – Ligonių kasa pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, o ji yra steigėja, kūrėja ir valdytoja to tinklo. Ar nematote interesų konflikto? Norint, kad tinklas išgyventų, visuomet bus stengiamasi būtent į jį nukreipti ir visas kitas paslaugas. Tai tikrai neskatins atviros ir sąžiningos konkurencijos“, – mano advokatė.
Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu teigė, kad jeigu Seimas priimtų jų siūlomas pataisas, jos įsigaliotų nuo kitų metų. Ligoninių tinklo kūrimas, diskusijos apie jį užtruktų apie metus.
„2020 metais yra realiausias variantas, kada tas stacionarinių gydymo įstaigų gali pradėti realizuotis“, – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje ligoninėse yra apie 4,5 tūkst. perteklinių lovų, tuo metu trūksta apie 3 tūkst. lovų slaugos srityje.
