Visgi, Lietuvoje yra ir mokyklų, kuriose su situacija susitvarkoma puikiai.
Visų pirmą – lietuvių kalbos pamokos
Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Čepulėnienė
„Jau pernai buvo padarytos korekcijos ugdymo planuose ir šitas aspektas buvo pakoreguotas taip, kad priimami vaikai, mokytųsi su bendraamžiais. Jie lanko išlyginamąją klasę, kurioje gauna galimybę greitai mokytis lietuvių kalbos. Lietuvoje, visgi, tėra 5 mokyklos Lietuvoje, kurios turi tokias išlyginamąsias klases. O situacija yra tokia, kad dauguma vaikų atvyksta ir apsigyvena savivaldybėse, kuriose eina į paprastas ugdymo mokyklas pagal jų teritoriją“, - situaciją įvardino O.Čepulėnienė.
„Tokių vaikų būna vienas kitas mokyklose, jiems turi būti teikiama pagalba, kai jie mokosi su bendraamžiais. Turi būti jiems sukuriamas individualus planas. Mes rekomenduojame organizuoti mokinių savanorių pagalbą, padedant vaikui pritapti mokykloje. Turime pripažinti, kad problemų yra realių. Mokymo proceso reikia, nes vaikai, kad ir lietuvių pilietybės, bet kalbą mokėdami labai paprastai“, - tikino ŠMM atstovė.
Jos teigimu, ministerija rekomenduoja mokykloms neorganizuoti stresą keliančių testų, tikrinančių žinias. Užtenka pokalbio su tėvais, įvertinant mokinio pasiekimus. Pirmiausia mokyklos turėtų organizuoti lietuvių kalbos pamokas, kurios leistų kokybiškai įsijungti į bendrojo ugdymo procesą.
Prisideda lituanistinės mokyklėlės
Švietimo ir mokslo ministerijos užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Stanaitienė tikina, kad ministerija prižiūri ir apie 200 lituanistinių mokyklėlių visame pasaulyje.
„Vaikai nuolatos tobulina žinias 180 lituanistinių mokyklėlių visame pasaulyje. Ministerija kasmet skiria apie 300 tūkstančių eurų viso pasaulio mokykloje, kad vyktų lituanistikos plėtra, didžiausią dėmesį skiriant toms, kurios bendradarbiauja su Lietuvos bendrojo ugdymo lavinimo mokyklomis. Jiems siūlome atlikti ir standartizuotus testus, kuriuos mokyklos noriai atlieka“, - pasakoja R.Stanaitienė.
Vientisos sistemos trūkumas
Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto antrasis pavaduotojas Jonas Mickus išvardino, kokias esmines šio proceso problemas pastebi Lietuvos savivaldybės.
„Tai, kad į savivaldybę gyventi ir mokytis atvyksta vienas ar du vaikai per metus, tai dar nėra problema. Tuo labiau, jei vaikas yra lankęs lituanistinę mokyklą, ir kalbą moka, tai viskas labai greitai išsprendžiama. Bet ką daryti, kai vaikas ateina iš šeimos, kurioje nekalbama lietuviškai? Būna tikrai, kai mokytojai negali su vaiku susikalbėti nei angliškai, nei vokiškai. Didžiausia problema, kad pas mus nėra sistemos“, - Migracijos komisijos posėdyje tikino J.Mickus. Jis taip pat įvardina, ir pastovaus finansavimo trūkumą.
Išlyginamoji klasė Tauragėje
Vienas iš gerosios praktiko pavyzdžių – Tauragės Jovarų pagrindinė mokykloje, kurioje veikia išlyginamoji klasė. Valstietė Aušrinė Norkienė tikino, kad nors idėja tikrai graži, visgi, realybė jiems pasirodė niūresnė. „Tauragėje, neturime norinčių mokytis. Nėra tiek atvykusių, kad klasė būtų užpildyta. Realybė tokia, kad nėra tiek norinčių, kiek mes tikėjomės. Nors visiems atvykusiems mokytis siūlome būtent šią mokyklą. O dabar jau ir surinkome grupę, pradėjo veikti išlyginamoji klasė“, - pasakoja A.Norkienė.
Mokyklos direktorius Algimantas Kaminskas tikino, kad dabar veikia iš 7 vaikų sudaryta išlyginamoji klasė.
„Mūsų mokykla jau seniai priima emigrantus, kurie žino kalbą, bet nemoka, nei skaityti, nei rašyti. Vaikų amžius klasėje nuo 8 iki 12 metų. Visas procesas prasideda nuo pokalbio su tėvais. Tada 3 mėnesius mokosi lietuvių kalbos intensyviai, o tada sudarome jiems individualų mokymosi planą“, - vykdoma praktika dalinosi mokyklos direktorius.
Padeda suvokti kultūrinę terpę
Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas tikino, kad patirtis vaikų integravimo procese yra gana ilga, nes jų institucija veikia jau kelis dešimtmečius.
„Mes priimame mokinius nuo 1 iki 12 klasės, šiuo metu mokosi apie 400 vaikų iš 30 pasaulio šalių, o ketvirtadalis jų gyvena bendrabutyje. Jei vaikas yra nuo 7 iki 11 metų amžiaus, skiriame jį į pradinę klasę. Jei nuo 5 iki 11 klasės, tai mokome jį išlyginamojoje klasėje, kurioje mokomasi daug lietuvių kalbos, istorijos, matematikos. Amžius vaidmens čia nelabai vaidina. Po kiek laiko jis jau gali normaliai pereiti į bendrojo ugdymo klasė. 12 klasėje mūsų mokiniai laiko egzaminus, ir žiūrint į 6 metų statistiką, matosi, kad 100 procentų įstoja kolegijas ir universitetus“, - tikino G.Rudzinskas.
Jis taip pat patikino, kad Vilniaus lietuvių namuose jie stengiasi priimti ir bent 20 procentų vilniečių, kad mokykloje besimokantys užsieniečiai, ar iš užsienio grįžę nesijaustų izoliuoti. O suvoktų ir kultūrinę terpę.
Imigracijos skaičiai maži, tačiau pozityvūs
Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais imigrantų į Lietuvą skaičius buvo 88 734 žmonių. Lyginant su laikotarpiu nuo 2012 metų, jis nuolatos, tačiau nežymiai auga. 2012 metais Lietuvoje buvo registruota 79 896, 2013 - 79 254, 2014 metais - 85 709, 2015 - 83 556.
Visgi, emigracijos mastai yra didesni. Statistikos departamentas informuoja, kad 2016 iš Lietuvos išvyko 118 905 asmenų.
