Seimas svarstymo stadijoje pritarė nenustatytos apimties darbo sutarčiai, kas reiškia, kad darbuotojas galės būti įdarbintas mažiausiai 8 val. per mėnesį ir nebus laikomas bedarbiu. Be to, tokiu atveju darbuotojas turės būti pasiruošęs bet kada būti iškviestas darbdavio– tad, kaip sako profsąjungos, toks darbuotojas bus „nei pakartas, nei paleistas“.
„Tokia sutartis reiškia, kad darbdavys neprivalo darbuotojui siūlyti darbo ir iš anksto nustatyti darbo valandų skaičiaus. Tad žmogus gyvena budinčiame režime – kai paskambins, tada jis ir dirbs. Tuomet žmogus turi būti nuolat pasiruošęs, niekada nežino, kiek uždirbs per mėnesį, negali planuoti jokių savo pajamų, nemokamai kreiptis į gydymo įstaigas, stažas pensijai gauti jam skaičiuojamas labai sudėtingai, nes, jeigu jis neuždirba minimalaus atlyginimo, neturės tų metų stažo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Ji priminė, kad Trišalėje taryboje darbdaviai ir profsąjungos sutiko, kad nenustatytos apimties darbo sutarčių neatsirastų. Tai nuomonei pritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau Seimo salėje vėl buvo grąžintos tokios sutarčių rūšys.
Nei dirba, nei ne
„Toks darbuotojas nelaikomas bedarbiu, nors dirbs tik 8,14 ar 30 val. per mėnesį. Tokiu būdu bandoma įteigti, kad nuo to atsiras naujų darbo vietų, tačiau mes esame prieš tokias nestabilias darbo vietas. Tas žmogus ne tik negali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jis negali ir gauti paskolų iš banko, jeigu tai jaunas darbuotojas. Socialinio modelio rengėjai turėjo apibendrinti geriausias šalių praktikas ir pasakyti, kaip tuos dalykus galima sutvarkyti. Visgi tai neįvyko“, – sakė G. Gruzdienė.
Profsąjungos atstovė pabrėžė, kad Europos Komisija šias sutartis nurodo kaip blogą ir nesektiną pavyzdį, tad, jos teigimu, jų tikrai nereikia įtraukti į naująjį Darbo kodeksą.
„Dabar gaunasi dvi galimybės – galima sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir nenustatytos apimties sutartis, kurios yra dar blogesnės. Mes galvojame, kad Lietuvoje negali būti tokių darbuotojų grupių, kuriais išvis nėra rūpinamasi“, – nurodė G. Gruzdienė.
Europoje nepopuliarios
Advokatas Nerijus Kasiliauskas pabrėžia, kad nenustatytos apimties darbo sutartis Europoje įteisinusios tik Olandija ir Didžioji Britanija, o pastarojoje vykta daug diskusijų dėl tokių sutarčių atsisakymo.
„Nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius kasmet ženkliai auga, tačiau jos yra visiškai nesaugios. Jos reiškia, kad darbo sutartyse nenustatomas darbo laikas, kurį įsipareigoja darbdavys suteikti. Todėl darbuotojas negali planuoti ir nežino, kiek valandų jis dirbs. Tos sutartys vienpusiškai patogu tik darbdaviui“, – kalbėjo N. Kasiliauskas.
Jokia kita Europos valstybė, nurodė jis, nesvarsto nenustatytos apimties darbo sutarčių įteisinimo, nes tai, anot advokato, vienpusiškai socialiniai nenaudinga darbuotojui – jis lieka be socialinių garantijų.
„Tas asmuo, turėdamas tokią sutartį, tarkim, vienai valandai per mėnesį, nėra bedarbis, bet negauna ir socialinio draudimo išmokos, tačiau pajamų beveik negauna. Jei darbuotojas negauna minimalios mėnesinės algos, nėra sumokoma sveikatos draudimo įmoka, tad už gydymo įstaigą reikės mokėti pačiam o tais metais, kuomet darbuotojas negavo minimalios mėnesinės algos, gali prarasti stažą pensijai. Tad darbas laikino įdarbinimo agentūrose tampa labai neapibrėžtas ir socialiai nesaugus“, – kalbėjo advokatas.
Gyvenimas nežinioj
Pašnekovai nurodo, kad dabar Lietuvoje galimas laikinas darbas, kuo naudojasi laikino įdarbinimo agentūros, tačiau įtvirtinus nenustatytos apimties darbo sutartis, sako jie, darbuotojai turės dar mažiau socialinių garantijų.
Buvusi laikinojo darbo agentūros „Advantus“ darbuotoja Roma Televičienė papasakojo, kokį vargą patyrė, kai dirbo tokiai agentūrai.
„2012 metų pabaigoje įsidarbinau fabrike „Mondelez“. Buvau patenkinta, buvo geras atlyginimas ir kolektyvas, tačiau neilgai trukus darbuotojų samda buvo atiduota dviem įdarbinimo įmonėms. Mums sakė, kad kaip dirbom, taip ir dirbsim, tik sunkųjį darbą atliks agentūros. Pasirašėm darbo sutartis su agentūra, patikėję, kad taip ir bus. Tačiau buvo kitaip: nuolat turėjau budėti prie telefono, kad sulaukčiau žinutės ir paaiškėtų, kur dirbsiu, kuriomis valandomis ir ar dirbsiu tądien iš viso. Kuo toliau, tuo labiau augo įtampa, nes kiekvieną mėnesį nežinai, kiek dirbsi ir kiek uždirbsi“, – kalba moteris.
R. Televičienė prisimena, kad pasirašant sutartį, buvo nurodyta, jog garantuojama 160 val. darbo per ataskaitinį laikotarpį. Moteris maniusi, kad ataskaitinis laikotarpis yra mėnuo ir tik vėliau paaiškėjo, kad jis yra keturi mėnesiai.
Advokatas N. Kasiliauskas nurodė, kad agentūrinis darbas turi būti daug griežčiau reguliuojamas, o dabar, įteisinus nenustatytos apimties darbo sutartis, darbuotojas, anot jo, atsidurtų tik dar silpnesnėje padėtyje. Jis pripažino, kad tokios sutartys mažintų nedarbą, tačiau tai, pabrėžia jis, būtų tik skaičiai „ant popieriaus“, nes realiai darbuotojai būtų prastesnėje situacijoje.
Mažėja nedarbas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt nurodė, kad nenustatytos apimties darbo sutartis naudinga tiek patiems darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek verslui.
„Čia yra paprastas pasirinkimas: arba žmogus dirbs bent 8 val., arba nulį valandų. Aišku, teorinėje situacijoje yra geriau, kad žmogus galėtų dirbti visą darbo laiką, tačiau taip ne visada būna: kartais neaišku, kiek bus to darbo ir ar reikės žmogų samdyti 40 val., todėl ir norima jį pasamdyti trumpesniam laikui. Aš matau tik tokios sutarties pliusus“, – nurodė pašnekovas.
Seimas svarstymo stadijoje jau yra nubalsavęs už parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės pataisą dėl nenustatytos apimties darbo sutarčių įsigaliojimo. Naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.
