Ūkininkai su žiburiu ieško padienių darbininkų, o su nelegaliu darbu kovojantys Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai dar intensyviau gaudo juos laukuose. Žemdirbiai skundžiasi, kad biurokratinė, daug laiko užimanti įdarbinimo trumpalaikiams darbams tvarka verčia juos nusikalsti ir tuština kišenes.
Skiria dideles baudas
Vienas Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos ūkininkas už tris nelegaliai jo ūkyje dirbusius asmenis teismo buvo nubaustas net 9 tūkstančių litų bauda. Biržų rajono ūkininkas, kuris nelegaliai samdė melžėją, turės sumokėti 3400 litų baudą.
Tikrintojų sulaukia ir nelegalų neturintys ūkių savininkai. Vietos gyventojai pastaruoju metu itin aktyviai dalijasi savo įtarimais su Darbo inspekcija.
„Buvo ir pas mane atvažiavę – kažkas melagingai paskundė. Nieko nerado, nes nelegalių darbininkų neturiu. Šiais laikais kaime niekas be 100 litų nesiteikia nugaros lenkti. Džiaugiuosi, jei randu nuolatinių darbininkų“, – „Sekundei“ sakė tos pačios seniūnijos ūkininkė Irena Birbilienė.
Jos pieno ūkyje dirba melžėjos, šėrikai, traktorininkai. Ūkininkė sakė jiems mokanti 1500–2000 litų atlyginimą.
I.Birbilienė priimtų dar vieną melžėją, tačiau niekur neranda turinčios darbo patirties ir sąžiningos.
„Tokie darbuotojai nesimėto. Reikia gerai paieškoti“, – kalbėjo ji.
Ūkininkė džiaugėsi, kad jai, skirtingai nei turintiesiems, pavyzdžiui, daržovių ūkius, sezono metu nereikia ieškoti papildomos darbo jėgos. Pasak jos, galvos skausmas ir surasti darbščius žmones, ir juos įdarbinti dienai ar kelioms.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Saulius Stirna sako, kad jau ne vienerius metus prašoma valdžios supaprastinti įdarbinimo procedūrą trumpalaikiams darbams – įvesti darbo čekius.
Darbo čekio įstatymo projektas pagaliau parengtas. Jame siūloma sudaryti sąlygas darbdaviams samdyti žmones atlikti skubius, trumpalaikius ar vienkartinius (atsitiktinius) žemės ūkio darbus (augalininkystėje, sodininkystėje, daržininkystėje, gyvulininkystėje, paukštininkystėje, žvėrininkystėje, bitininkystėje, sodinant ir prižiūrint medžius; dirbant medienos ruošos darbus; tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje bei teikiant kaimo turizmo paslaugas), atsiskaityti už atliktus darbus naudojant darbo čekius, t. y. sumokėti samdiniui už darbą ir mokesčius valstybei.
Kol kas įstatymo projektas guli stalčiuje.
„Tikimės, kad gulės neilgai. Kaime apstu trumpalaikių darbų, ūkininkams reikia talkininkų konkretiems darbams nudirbti. Mes už tai, kad žmonės tokiems darbams būtų įdarbinti legaliai ir būtų sumokėti mokesčiai. Tik tegu šią procedūrą supaprastina“, – kalbėjo S.Stirna.
Patikrinimų dvigubai daugiau
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Astos Gudonienės teigimu, skyrius pernai dėl nelegalaus darbo atliko 472 patikrinimus, iš jų 25 – pas ūkininkus.
Patikrinimų metu buvo nustatyti 224 nelegaliai dirbę asmenys, iš jų 6 darbavosi pas ūkininkus. Keturiems ūkininkams buvo surašyti administraciniai teisės pažeidimų protokolai.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį jau atlikta apie 100 patikrinimų, per juos nustatyta apie 70 nelegaliai dirbusių asmenų.
Valstybinė darbo inspekcija per šių metų pirmus tris mėnesius patikrino 50 ūkių – dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Nustatyta 30 galimai nelegaliai dirbusių asmenų, dėl 20 nelegalių darbuotojų ūkininkams surašyti administraciniai teisės pažeidimų protokolai.
Už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį jiems gresia nuo 3 iki 10 tūkstančių litų bauda. Jeigu ūkininkas kartą jau buvo baustas už nelegalaus darbuotojo samdymą, jam gali tekti mokėti nuo 10 iki 20 tūkstančių litų baudą. Beje, ar asmuo dirbo nelegaliai, sprendžia tik teismas. Jis ir baudžia darbdavį.
Darbo inspektorių teigimu, nelegalaus darbo bylų nagrinėjimo metu pasitaiko, kad darbuotojai, paveikti darbdavio, teikia visai priešingus parodymus nei per tyrimą.
Tokiu atveju inspektoriai jiems gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už melagingus parodymus.
Žemės ūkis pagal jame randamų nelegalių darbuotojų skaičių patenka į vadinamąjį rizikingų ekonominių veiklų sąrašą.
Pasak A.Gudonienės, VDI Panevėžio skyrius kasdien organizuoja patikrinimus dėl nelegalaus darbo, tikslina iš gyventojų ir kitų institucijų gautą informaciją.
„Visi objektai, kurie kelia bent menkiausių abejonių, kad juose žmonės dirba legaliai, tikrinami daro inspektorių grupių kartu su policija. Tai bus daroma ir ateityje“, – kalbėjo ji.
Talka be atlygio nedraudžiama
Inspektorės teigimu, ūkininkai gali organizuoti talkas, tačiau neturi jomis prisidengti slėpdami nelegalų darbą. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių esą yra neatlygintinas darbas.
Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas, pavyzdžiui, skolos įskaitymas už atliktus darbus, yra laikomas darbo santykių požymiu.
Talkos darbų žemės ar namų ūkyje organizatorius visais atvejais gali būti tik fizinis asmuo.
Ūkininkas turi triūsti kartu su talkininkais sutartu laiku.Talkininkai, dirbantys pavojingus darbus ar su pavojingais įrenginiais, privalo turėti specialų profesinį pasirengimą patvirtinančius dokumentus.
Inga SMALSKIENĖ
