Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai Šakių gyventojos namuose aptiko nelegalią šunų veisyklą, kurioje nesilaikant net minimalių gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų buvo auginama kelios dešimtis šunų.
Tarnyba pranešė, jog moteris veisė Prancūzų buldogų, Jorkšyro terjerų, Maltos bišonų veislių mišrūnus, tačiau juos parduodavo kaip grynaveislius. VMVT teigimu, ji šios savo veiklos nebuvo užregistravusi.
Patikrinimo metu rasta 18 suaugusių kalyčių, 3 patinai ir 9 jaunikliai. Niekur nedirbanti ir jokių oficialių pajamų negaunanti moteris neigė veisianti šuniukus prekybai – esą jauniklius ji pasilieka sau, o kartais kam nors padovanoja. Augintinių daugintoja taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur gauna lėšų gyvūnų priežiūrai ir veterinarinėms procedūroms.
Šunys buvo laikomi ankštuose narvuose, priversti vaikščioti ant jiems netinkamo pagrindo – vielinio tinklo grindų. Narvai su gyvūnais buvo laikomi nuolatinėje prieblandoje, be tinkamo apšvietimo. Veisiamos buvo užkrečiamomis ligomis sergančios šunų patelės.
Patikrinimo metu gyvūnų laikymo sąlygos buvo filmuojamos – medžiaga bus panaudota sprendžiant šunų perėmimo klausimą, jei moters nedelsiant neištaisys esamų trūkumų ir neįrodys, kad sugebės užtikrinti tinkamas sąlygas gyvūnams.
Patikrinimo metu augintinių daugintoja gyvūnų globėjams sutiko atiduoti tik vieną sergančią kalaitę, veterinarijos gydytojams po apžiūros konstatavus, jog ji prastai įmitusi, pažeista oda, apnikta parazitų.
Kaip VMVT pranešime nurodo šios tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė, teisės aktai numato, jog veisėjai savo veiklą privalo registruoti VMVT teritorinėse tarnybose. Tuo metu veterinarinį patvirtinimą, kad patalpos veisimui atitinka reikalavimus, gauti reikia tik tuomet, jei tai daroma ne nuosavame bute ar name.
„Registracija įvesta siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų veisiami atsakingai, laikantis jų sveikatos ir gerovės reikalavimų, o įsigyti augintiniai būtų sveiki ir džiugintų savo šeimininkus“, – sako R. Sirutkaitytė.
VMVT primena, kad kiekvienas perkantis gyvūną iš nelegalaus veisėjo ar nesąžiningo pardavėjo, skatina neatsakingą veisimą, dėl to nemažai šuniukų ir kačiukų atsiduria gatvėje.
Pernai lapkritį VMVT, kartu su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija atliko veisėjų bei veterinarų tikrinimą. VMVT pranešė, jog dėl pažeidimų klastojant įrašus Gyvūno augintinio pase apie skiepus ir nurodant vyresnį gyvūnų amžių, buvo nubausti keli veterinarai, imtasi procedūrų dėl kai kurių veisėjų veiklos sustabdymo. Į patikrinimus įsitraukė ir Valstybinė mokesčių inspekcija aiškinantis, kiek mokesčių galėjo būti nesumokėta valstybei.
Didžiosios Britanijos gyvūnų apsaugos organizacijos „Dogs Trust“ atstovai, pernai atlikę pusmetį trukusį tyrimą, išsiaiškino, jog Lietuvoje masiškai veisiami į veislinius panašūs šunys, kurie vėliau vežami parduoti Junginėje Karalystėje. Organizacijos atstovai susitiko su 11 veisėjų slapta filmuodami susitikimus – visi jie sutiko parūpinti šunų su nelegaliais dokumentais. Pas vieną tokį veisėją vidutiniškai per metus galėjo būti veisiama iki 30 į veislinius panašių šunų, kurie neturi veislės dokumentų. Tokie šunys esą yra gerokai pigesni nei turintys kilmės dokumentus, tad juos noriai įsigyja klientai Didžiojoje Britanijoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
