Tačiau remonto darbus atliekantys meistrai pastebi, kad žmonės laukia paskutinės minutės, langus taiso, kai šie sulūžta. Tad už vieno lango sureguliavimą tenka mokėti nebe 7 eurus, o 70 eurų už jo remontą.
Kokiame name gyvenate, tiek ir mokate
Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad šilumos vartojimo kiekis, o taip pat ir sąskaitų dydis, priklauso ne tik nuo lauko oro temperatūros, bet ir nuo konkretaus pastato būklės.
„Jeigu namas yra senos statybos ir neatnaujintas, palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą reikia daugiau šilumos energijos. Taigi gyventojai, kurių namas yra renovuotas, ne tik pasigerina savo gyvenimo kokybę, padidina būsto vertę, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, bet ir sutaupo – renovuotų namų šildymo sąskaitos būna apie 30–60 proc. mažesnės negu nerenovuotų.
Jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę atlikti pastato renovaciją, t. y. ne tik pastato fasado renovaciją, bet ir atsinaujinti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktą“, – siūlė Vilniaus šilumos tinklų specialistas.
Visgi jeigu pastatas ar bent šilumos punktas dar nėra atnaujinti L. Jakubauskas siūlo kitus paprastus sprendimus, kurie padės sutaupyti.
„Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojame užsandarinti izoliacinėmis medžiagomis.
Jei tinkamai užsandarinti langai ir senų durų plyšiai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils, nes šiluma per plyšius neišeis į lauką. Taip pat periodiškai reikėtų patikrinti ir naujesnius langus, tą paprastai atlieka tuo užsiimantys specialistai“, – patarė specialistas.
Langais pataria rūpintis ir žiemą, ir vasarą
Įmonės „Langų servisas“ vadovas Martynas Šublinskas pastebėjo, kad žmonės nesirūpina savo būstų langų priežiūra.
„Į meistrus žmonės kreipiasi dažniausiai tada, kai langai jau sulūžta ar nebeužsidaro. Taip pat, kaip ir su automobiliais, kai jie nebevažiuoja, atvaro į servisą. Tad ir langais susirūpina, kai per juos pučia vėjas. Tačiau tinkama jų priežiūra reikalinga nuolat. Vasarą sandaresni langai nepraleis triukšmo ir dulkių, o žiemą – šilumos.
Vienus remonto darbu galima atlikti rečiau, pavyzdžiui, kas 10 metų būtina pakeisti langų tarpines, t.y. sandarinimo juostas, kurios užtikrina garso ir šilumos izoliaciją. Tačiau pasitaiko žmonių, kurie langus naudoja jau 15 ar 20 metų ir dar n4 karto nėra pasikeitę tarpinių. Gyventojai galvoja, kad jiems to nereikia. Tačiau susidėvėjusi, sukietėjusi tarpinė jau nebeatlieka savo funkcijos“, – pastebėjo specialistas.
Anot jo, kitus remonto darbus būtina atlikti dažniau, pavyzdžiui, susireguliuoti langus. Tai atlikti reikėtų kartą per metus.
„Langai varstomi tiek žiemą, tiek vasarą, juos veikia – karštis, šaltis, vėjas. Tad langas praranda sandarumą, gali atsirasti skersvėjis. Tad lango sureguliavimas atstato jį į pradinę padėtį, užtikrina sandarumą.
Vis dėlto vasarą, kol šiltas oras, nelabai kas rūpinasi langų reguliavimu. Tačiau langai visada turėtų būti sandarūs, tiek šiltuoju, tiek šaltuoju sezonu“, – tikino M. Šublinskas.
Jo teigimu, vieno lango sureguliavimas gyventojui atsieina apie 7 eurus.
„Jeigu gedimas rimtesnis, kažkas sulūžo remontas gali kainuoti ir 60–70 eurų.
Tarpinės keitimas kainuoja 30–40 eurų. Tačiau dažnai žmonės taupo, langų neremontuoja ir net nesusimąsto, kad per juos išeina ir šiluma, kuri vis brangsta. Keista, kad žmonės netaupo. Juk tarpinių dažnai keisti nereikia. Užtenka tai padaryti kartą per 10 metų“, – stebėjosi įmonės vadovas.
Būtina pasirūpinti ir tinkama radiatorių priežiūra
Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovo Lauryno Jakubausko teigimu, šilumą taupyti padės ir tinkama radiatorių priežiūra.
„Nuo radiatorių sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl šildomose būsto patalpose už radiatorių rekomenduojama įrengti šilumą atspindinčius ekranus. Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 °C. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių medžiagų parduotuvėse.
Taip pat patariame prasidėjus šildymo sezonui neužstatyti radiatorių baldais. Pravartu radiatorių neuždengti ir užuolaidomis, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį, bei reguliariai nuo jų valyti dulkes – jos taip pat trukdo šilumai sklisti į aplinką“, – patarė specialistas.
Anot jo, patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.
„Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinant juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų vėsesnių patalpų duris patariame laikyti uždarytas“, – komentavo L. Jakubauskas.
„Mano būstas“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis atkreipė dėmesį, kad sutaupyti padeda ir balkonų įstiklinimas, nes žymiai sumažėja šalto oro skverbimasis į butą, ypač – senos statybos daugiabučiuose namuose.
„Kitas patikimas ir nieko nekainuojantis būdas – tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas. Šaltuoju sezonu dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti uždengtos. Tiesa, užuolaidas reikėtų rinktis nedengiančias radiatorių, priešingu atveju šiluma sunkiau sklis po patalpas“, – vardijo namo administratorius.
Problemos dėl šilumos punkto, kas turi jas spręsti?
L. Jakubauskas pastebi, kad netolygus šilumos paskirstymas pastate yra viena dažniausių problemų, todėl labai svarbu pasirūpinti šios problemos sprendimu iš anksto, dar neprasidėjus šildymo sezonui.
„Todėl būtina prižiūrėti šilumos punktą, kad šis veiktų tinkamai. Tai yra vienas esminių namo vidaus inžinerinių įrenginių, tiesiogiai susijusių su karšto vandens ir šilumos tiekimu.
Svarbu suprasti, kad šilumos tiekėjo atsakomybė yra užtikrinti efektyvų šilumos tiekimą iki pastato, o toliau viskas priklauso nuo namų administratoriaus ir vidaus sistemų prižiūrėtojo. Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų – šiuo atveju šilumos punkto įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte“, – komentavo Vilniaus šilumos tinklų atstovas.
Jis pastebėjo, kad rūpestis šilumos punktais realybėje būna nepakankamas, nors tinkamai sutvarkytas, efektyviai veikiantis šilumos punktas gali padėti sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos.
„Modernizavus arba atnaujinus šilumos punktą arba atskirus jo komponentus pakeitus į automatizuotus, įrengus valdymo automatiką būtų galima nustatyti į butus teikiamos šilumos grafikus: dienos - nakties, darbo dienų ar savaitgalio režimus. Taip butai būtų šildomi tik tiek, kiek reikia pagal lauko oro temperatūrą, o šilumos energija vartojama efektyviai.
Taip pat šilumos sistemų balansavimo įranga suteikia galimybę tolygiai reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje, ir užtikrinti, kad visas namo patalpas pasiektų vienodas šilumos kiekis. Tai leidžia išvengti problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje nepakankamai šyla. Tinkamai sumontuota ir prižiūrima šilumos balansavimo įranga daugiabutyje name leidžia tolygiai paskirstyti šilumą ir ekonomiškai ją vartoti bei taupyti“, – skaičiavo L. Jakubauskas.
Patikros darbus jau atliko?
„Mano būstas“ atstovas P. Ugianskis sakė, kad artėjantį šildymo sezoną mažiausiai rūpesčių dėl brangstančių energijos išteklių turės renovuotų namų gyventojai.
„Galime pasidžiaugti, kad iki šiol padėjome modernizuoti jau 147 daugiabučius namus, tad taupymo ir mažų sąskaitų naudą pajus 8812 butų gyventojai. Nuolat siūlome ir diegiame tvarius, šilumą taupančius sprendimus, todėl šiandien beveik 90 proc. mūsų administruojamų namų šilumos punktai yra modernizuoti. Dėl to didžioji dauguma mūsų klientų šildysis taupiau, negu tie gyventojai, kurie iki šiol nepritarė šildymo sistemų modernizavimui.
Be to, 50 proc. modernizuotų šilumos punktų yra išmanūs, o tai leidžia pasiekti dar didesnį taupymo efektą. Gyventojams, kurie svarsto apie šilumos punkto modernizavimą, visada patariame apie tai galvoti einamojo šildymo sezono metu, nes visas modernizacijos procesas užtrunka ne vieną mėnesį. Tad tokius darbus geriausia užsakyti rudenį, žiemą arba blogiausiu atveju – pavasarį“, – patarė būsto administratorius.
Pasak P. Ugianskio, prieš kiekvieną šildymo sezoną visą vasarą aktyviai vykdomi pasiruošimo darbai: izoliuojami ir tvarkomi vamzdynus, keičiami susidėvėję ventiliai, įvairios sklendės, apsauginiai vožtuvai, drenažo ventiliai, atliekami šilumos punktų hidrauliniai bandymai, tvarkomos susidėvėjusios tarpblokinės siūlės.
„Iš viso iki šiol atlikome 3238 darbus, kurie užtikrina, kad šaltuoju metų laiku šiluma daugiabučiuose būtų vartojama kuo efektyviau ir atitinkamai sunaudojama mažiau brangios energijos, o gyventojams būtų užtikrintas sklandus šilumos tiekimas“, – tikino P. Ugianskis.