Socialinio tinklo grupėje ne vienas dalijosi savo patirtimi. Būstus besinuomojantys žmonės pasakojo, kad kai kuriais atvejais, net jei tiesiogiai nuomotojų savo nuomojamame bute ir nesutikdavo, pastebėdavo, kad namuose jų būta – rasdavo pakeltas žaliuzes ar kitaip paliktus daiktus.
Ateina, kai nieko nėra, liepia susitvarkyti
Keli butų nuomos Vilniuje grupės nariai dalijosi savo patirtimi su įžūliais nuomotojais. Viena moteris pasakojo, kad apie į butą užsukantį savininką sužinojo netyčia – kai kartą draugė liko nakvoti jos namuose.
„Skambina draugė, sako kažkoks vyras bando užeiti į butą. Sakau, atidaryk. Žodžiu, savininkas, matyt, pamatė, kad nėra mūsų mašinų (pats gyveno kažkur netoliese) ir sumąstė užeiti pasisvečiuoti.
Draugei atidarius duris aiškino, kad aš jam skambinau ir prašiau patikrinti kraną (ar tai ką), nors nebuvo jokios kalbos ir nusiskundimų. Tai neaišku, kiek kartų buvo užsukęs, kol nieko namuose nebuvo“, – pasakojo mergina.
Kita moteris gyvendama nuomojamame bute susidūrė su itin atkaklia namų tvarkytoja – šeimininkės kaimyne.
„Išsinuomojome butą su vaikinu, be sutarties ir buvome pirmi nuomininkai. Anksčiau tą butą prižiūrėjo (valė dulkes, laistė gėles) šeimininkes draugė, kuri gyveno toje pačioje laiptinėje. Ji, kai jau mes ten gyvenome, turėjo raktus. O aš dažnai spynoj raktus palikdavau. Tai ta draugė ateidavo ir bandydavo atrakint duris, nepavykus klebindavo ir, jei būdavo neužrakinta, tiesiog užeidavo. Ir jos buvo neįmanoma išprašyti.
Vis sakydavo, skaitliukus patikrinti nori, pažiūrėti, ar gėlės palaistytos, ar švaru. Bandant neleist jai peržengti slenksčio – stumdavo. Pasakiau šeimininkei, ji pakraupo – nuėjo pas kaimynę, pakėlė skandalą ir atėmė raktus. Tai kokį mėnesį nebeateidavo, o vėliau vėl pradėjo tikrinti, ar užrakinta, ar ne“, – dalijosi moteris.
Dar viena grupės narė taip pat papasakojo, kad nuomotojos vizitų sulaukdavo gana dažnai.
„Uždarydavo mano šunį viename kambaryje ir įjungdavo signalizaciją kituose kambariuose, mat bute yra turto – mikrobangė. Porą kartų radau dar ir raštelį, kad batus dėtume ant kilimo, nes sugadins parketlentes“, – stebėjosi moteris.
Lankosi tik išskirtiniais atvejais
Vis dėlto po tuo pačiu įrašu komentavę butų nuomotojai bene vieningai tikino – jokiu būdu pas žmones į butą nevykstantys, nebent išskirtiniais ar itin skubiais klausimais.
„Niekada nesilankau, jeigu nėra namuose nuomininkų. Pirmiausia, tai nekultūringa, antra – gali apkaltinti, kad kažkas dingo. Mano sutartyje įrašyta apie apsilankymus, o visais kitais atvejais derinu su nuomininkais“, – paaiškino viena nuomotoja.
Jai antrino ir kita grupės narė.
„Niekad nelankėme, bet gal priežastis, kad sudarai sutarti ir tam imi depozitą, kad jei išsikraustant kas atitiktų, depozitas dengtų nuostolį. Ir šiaip gerbi žmonių privatumą.
Man asmeniškai nebūtų malonu eiti tikrinti, kaip žmonės gyvena“, – rašė moteris.
Visgi vienas vyriškis pasidalijo šmaikštesne istorija – kai nuomininko kasdienybę galėjo stebėti tiesiogiai socialiniame tinkle.
„Teko nuomoti butą padoriai atrodančiai šeimai, o galiausiai paaiškėjo, kad jame įsikūrė buvęs benamis, kuris vis keldavo triukšmą. Jis naudojosi kambaryje palikta DJ įranga ir pastoviai darė live (tiesiogines – aut. past.) transliacijas. Galiausiai jis virto „Facebook“ interneto žvaigžde.
Nesilankėme pas jį, nes kam lankytis, kai viską matai live? Štai to rezultatas, o jei talentui trukdytume, tai galimai jo pasaulis ir nepamatytų“, – juokavo vyriškis.
Tačiau yra nuomotojų, kurie į nuomojamą butą užsuka. Visgi jie tikina, kad tai daro tik būtinais atvejais arba iš anksto susitarę su buto gyventojais.
„Esu buvusi vieną kartą. Kai labai stipriai vėlavo sumokėti nuomą, nekėlė ragelio, nereagavo į žinutes. Nuėjusi radau miegantį girtą žmogų – net ne tą, kuriam nuomojau butą“, – pasakojo viena moteris.
Kita diskusijos dalyvė pridėjo, kad taip pat užsuka pas nuomininkus, bet „net minties niekada nekilo ateiti be nuomininkų žinios“.
„Ateinu tik susitarusi, dažniausiai jei kyla tam tikrų problemų – dėl sugedusios technikos, smulkaus remonto ar pan. Susitarusi su nuomininkais porą kartų buvau atvažiavusi kol jų nebuvo: įsileisti dujininkus, elektriką ir porąkart buvome atvežti naujų baldų.
Konfliktų dėl to tikrai nekyla. Bet kai apsilankau, pasižiūriu, ar bute viskas tvarkoj“, – neslėpė nuomotoja.
Veržtis – teisiškai neleistina
Savo ruožtu „Verum“ advokatų kontoros advokatas Mindaugas Šimkūnas sako, kad butas – yra daiktas, tad jei jau jį perdavei kitam, jis ir priklauso kitam, o ne tau.
„Pagal nuomos sampratą, nuomotojas daiktą laikinai perduoda kito žmogaus nuosavybėn. Butas šiuo atveju irgi yra daiktas. Vadinasi, jis perduodamas, nors ir ne visam laikui, bet kito nuosavybėn. Todėl kol juo naudojasi nuomininkas, nuomotojas negali naudotis.
Bendra taisyklė turbūt ir būtų tokia, kad jei jau perdavei kitam, tai negali prisistatyti ir ten kažko daryti“, – sako advokatas.
M. Šimkūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad visi susitarimai – kas leidžiama ir kas pasižadama, visų pirma yra kiekvienoje nuomos sutartyje.
„Nuomos sutartys nėra tokios vienašališkos – kad perdavei ir viskas. Iš tikrųjų ten būna sąlygos apie tai, kad nuomotojas turi tam tikras teises ir galias kontroliuoti, kažką periodiškai tikrinti su išankstiniu pranešimu apie atvykimą. Dažniausiai tai susitariama, bent jau anksčiau kaip būdavo, kai nuompinigiai būdavo mokami grynais, tai nuomotojas lankydavosi pas nuomininką, periodiškai.
(...) Dabar tai reikia numatyti sutartyje – kad periodiškai galima būtų pasižiūrėti, kokia jūsų atveju yra situacija.
Arba dar būna atvejų – nuomos sutarties termino pabaiga, kai vienas gyventojas dar tik planuoja išsikelti, o savininkas jau planuoja nuomoti savo turtą kitiems žmonėms. Taigi, jam atsiranda interesas lankytis, nes reikia parodyti patalpas naujiems nuomininkams.
Šitą sąlygą tikrai dažnai žmonės į sutartį įtraukia, kad būtų sutarta, kaip ten bus. Ar tai telefonu, ar gyvai, 3 mėnesius iki išsikraustymo ar mėnesį vedžios tuos kitus žmones, čia jau ir numatoma sutartyje. Savaime belstis, veržtis ar atrakinėti su savo raktais teisiškai būtų neteisinga“, – sako M. Šimkūnas.
Advokatas prideda, kad dažniausiai, net ir kilus teisiniams nesutarimams tarp nuomininkų ir į nuomojamą butą besiveržiančių nuomotojų, abiem pusėms teisingą sprendimą rasti būna sunku.
„Kiek tenka susidurti, dažniausiai nuomos sutartyje nebūna kažkokių baudų už tai, kad nuomotojas neįspėjęs patenka į patalpas. Dažniausiai apskritai nieko apie tai nebūna – kaip perduodi patalpas, taip lyg ir suprantama, kad jau nebegali ten ateiti.
Atitinkamai ir nenurodoma, kad jei ateisi ar įsiverši, tau numatyta bauda 100 eurų už vieną atėjimą. Tokių dalykų nebūna.
Tačiau, jeigu pažeidžiama nuomos sutartis – jei joje numatyta, kad galimybės apsilankyti nėra arba neįspėjus iš anksto apsilankyti galimybės nėra, tačiau savininkas apsilanko, tai jei už tai sutartyje nenumatyta bauda, galima iš principo prirašyti civilinę atsakomybę už sutarties pažeidimą.
Atsakomybė už tokį pažeidimą yra turtinė – išvestinė iš sutarties. Prievolė kyla tada, kai yra pažeidžiama sutartis ir nustatoma, kad reikia atlyginti nuostolius. Bet čia ir iškyla klausimai – o kokio dydžio tie nuostoliai, kaip juos nustatyti? Taip ir išeina, kad dažniau tai būna pasiskandalinimai negu iš tikrųjų reikalaujama atsakomybės vienas iš kito“, – sako M. Šimkūnas.
