Analitikai vienbalsiai ramina, kad Lietuvos ūkio situacija nėra dramatiška, tačiau pabrėžia, jog atmestinas požiūris į infliaciją būtų neprotingas. Tarp jų siūlymų – mokesčiais raminti nekilnojamojo turto rinką, praneša LTV naujienų tarnyba.
Baltijos šalių ekonomikų tvirtumu pastaruoju metu susirūpinę tiek finansų pasaulio atstovai, tiek politikai. Pagrindinis liūdnų prognozių taikinys – Latvija, bet purslai atitiško ir iki Lietuvos.
Premjero sukviesti analitikai kartoja, kad rimtų prielaidų kalbėti apie Lietuvos ekonomikos perkaitimą nėra, tačiau būtina imtis tam tikrų pastangų.
„Vyriausybė turėtų imtis priemonių, kuriomis parodytų savo pastangas kovoti tiek su infliacija, tiek su kitais ekonomikos disbalansais, kurie šiuo metu formuojasi. Reikia parodyti savo pastangas stabilizuoti situaciją ir nuraminti tarptautinę verslo bendruomenę, kuri pastaruoju metu kartais net šiek tiek dirbtinai save neramina“, – teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Infliaciją kelia ir padėtis nekilnojamojo turto rinkoje. Kainos – aukštos, statybos – kyla, tai verčia kelti algas statybininkams, dėl to panašių atlyginimų reikalauja ir kiti rinkos dalyviai.
Įtampa darbo rinkoje auga, priešingai nei darbo našumas, o gyventojams sparčiai skolinantis būstui, neišvengiamos socialinės problemos.
Analitikai daugiausia siūlo su mokesčiais susijusias problemos sprendimo priemones.
„Nors ir neturime tam tikrų svarbių instrumentų, kaip palūkanų normos, bet galima reguliuoti palūkanų normas mokestinėmis priemonėmis, subsidijų panaikinimu, būsto paskolomis ar turto apmokestinimo įvedimu, spekuliacinių pajamų iš spekuliacijų turtu rimtesniu apmokestinimu“, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Delsti su prevencija esą nepatartina, nes Rygoje įsisuka antra nekilnojamojo turto rinkos spiralė, vėl augindama būsto kainas, ir užkratas netruks pasiekti Lietuvą, praneša LTV naujienų tarnyba.
