Birutė SLAVINSKIENĖ
Vos įsikūrus parduotuvei ar kavinei po mėnesio kito iškaba keičiasi – greitai išsukti verslo paprastai nepavyksta, ir verslininkai nuleidžia rankas. Netrukus tose pačiose patalpose kuriasi jau naujos įmonėlės, irgi dažniausiai ilgiau neužsibūnančios. Toks scenarijus būdingas miesto centre esančioms patalpoms, deja, apie didelius pastatus miesto pakraštyje, pramoniniame rajone, to nepasakysi. Prekyba nekilnojamuoju turtu besiverčiančiuose interneto portaluose – daugybė skelbimų, siūlančių gamybines, prekybines, sandėliavimo patalpas toliau nuo miesto centro. Vienos jų apleistos ar net nebaigtos statyti, kitos gi įrengtos puikiai, tačiau nei vienos, nei kitos pirkėjų nesulaukia. Nekilnojamojo turto, ypač komercinės ar gamybinės paskirties, rinka išjudinama sunkiai. Situaciją galbūt pakeistų investicijos, tačiau sulaukti jų, ko gero, vilčių nedaug.
Varna nuo mieto – kita į vietą
Miesto centre yra nemažai patalpų, kurios eina iš rankų į rankas. Jose vis įsikuria parduotuvė ar maitinimo įstaiga, kuri vos po mėnesio kito uždaroma. Jos vietoje netrukus duris atveria jau kita parduotuvė, deja, irgi dažniausiai neilgam. Tačiau patalpų savininkas dažniausiai nesikeičia. Nesėkmingų verslų peripetijos patalpų savininkų pernelyg nejaudina: kaip sakoma, varna nuo mieto – kita į vietą.
– Negirdėjau, kad pernai būtų parduotos bent kokios didesnės patalpos, – sakė Nekilnojamojo turto agentūros vadovas Giedrius Stanevičius, – ta rinkos sritis nejuda iš vietos.
Mat, pasak jo, patalpos, kurias įmanoma išnuomoti – jau išnuomotos, o kurių neįmanoma – tas bandoma pardavinėti. Tačiau nesėkmingai.
– Paklausios yra komercinės patalpos pačiame miesto centre, net jei jos visai nedidelės. Tokių patalpų nuolat ieško besiplečiančių, į Tauragę „įkelti koją“ ketinančių įmonių atstovai. Jie pasiryžę mokėti nemažus pinigus, kad tik tokias patalpas gautų išsinuomoti. Prekyba išlieka geriausias verslas. Todėl tokių patalpų savininkai klesti. Jie neima į galvą, net jei jų nuomininkai bankrutuoja – vietoj jų bemat atsiranda kiti, – pasakoja jis.
Nekilnojamojo turto agentūrai priklausanti įmonė „Taura group“, besiverčianti nekilnojamojo turto vystymu, vos prieš porą savaičių įsigijo patalpas Bažnyčių gatvėje, kuriose kol kas įsikūrusi „Dubingių“ parduotuvė, o antrajame aukšte veikia baldų parduotuvė bei prekiaujama nenaujais drabužiais. Pasak G.Stanevičiaus, kol kas svarstoma, kas ten turėtų būti – kokia viena didelė parduotuvė ar kelios mažos. Bet kokiu atveju ten įsikurs prekybininkai.
Pasiūla plati
Visai kas kita – didžiulės gamybinės ar sandėliavimo patalpos miesto pakraščiuose. Nors jų pasiūla išties nemenka, paklausos nėra. Ir tai suprantama: verslo kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų, o joms šiuo metu, ypač provincijoje, nesiryžta praktiškai niekas.
Štai aruodas.lt jau kuris laikas skelbia, kad „prie tarptautinio greitkelio E77, jungiančio Rusiją ir Lietuvą, Tauragėje parduodamas automobilių aptarnavimo centras: autodetalių parduotuvė, autoplovykla, mašinų demontavimo aikštelė. Bendras pastato plotas 3114,91 kv.m. Yra atvestas miesto vandentiekis, kanalizacija, šildymas vietinis. Išpirktos žemės sklypas 1,24 h komercinės paskirties. Teritorija visa aptverta, kiemas asfaltuotas, mašinų stovėjimo aikštelė išklota trinkelėmis. Domina įvairūs komerciniai pasiūlymai“. Tai visai neseniai pastatyta ir puikiai įrengta „Džiugrita“. Jos savininkas Antanas Kundrotas, pakalbintas „Tauragės kurjerio“, teigė ne tiek ieškąs pirkėjų, kiek „zonduojąs rinką“.
– Iš tiesų labiau norėtume sulaukti nuomininkų, kurie įsikeltų į antrąjį aukštą, geriausia, jei tai būtų prekybininkai, nors gali būti ir kokia „nestambi“ gamyba, – sakė jis.
Paklaustas, ar tai turėtų būti su automobiliais susijęs verslas, A.Kundrotas šyptelėjo:
– Gal geriau ne... Kam man konkurentai?
Paprašytas išsakyti savo nuomonę apie verslo situaciją Tauragėje, A.Kundrotas optimizmu netryško:
– Liūdna, niekas nejuda. Manau, pagerinti padėtį galėtų tik investicijos. Kitaip nieko nebus.
Niekam nereikia net ir „superinių“ patalpų
Tame pačiame tinklalapyje aruodas.lt skelbiama, kad Tauragės rajone, vos už Tauragės miesto ribos, šalia Dacijonų kaimo, parduodama mėsos perdirbimo gamybinė bazė. „Pastato bendras plotas 2916,83 kv.m, žemės sklypas 63,61 arai, žemės valdymo forma: nuosavybės teisė. Pastatas yra trijų aukštų: pirmajame aukšte yra gamybinės patalpos (65 patalpos – 2 201,24 kv.m), antrajame ir trečiajame aukštuose yra administracinės (18 patalpų – 342,65 kv.m.) ir buitinės (24 patalpos – 372,94 kv.m.) patalpos, valgykla darbuotojams“. Pastate įrengti inžineriniai tinklai, miesto vandentiekis, kanalizacija, apsaugos ir priešgaisrinė signalizacija, kompiuteriniai ir ryšių tinklai, vėdinimo ir kondicionavimo sistema, sumontuota šaldymo įranga. Skelbiama, kad pastato ir patalpų būklė labai gera. Pastatas pastatytas 2004 metais, įrengtas modernus mėsos perdirbimo cechas, atitinkantis Europos Sąjungos standartus. Pardavimo kaina 4 500 000 Lt.
Sužinoti, kaip sekasi jį pardavinėti, nepavyko. Nekilnojamojo turto agentūros „Vestus“ atstovė Saulė tvirtino, kad tai – konfidenciali informacija, ir pasirašydama sutartį su klientu agentūra pasižada ją laikyti paslaptyje.
Ši įmonė už Europos Sąjungos SAPARD fondo lėšas buvo pastatyta 2004 metais. Individualiosios įmonės savininkas buvo šilališkis Romualdas Vasiliauskas. Vėliau ji tapo uždarąja akcine bendrove. 2007 metų rugpjūčio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė „Rosaganos“ bankrotą.
Vietoje bankrutavusios vienos mėsos perdirbimo įmonės įsikūrė kita, besiverčianti ta pačia veikla. Deja, ir ji gyvavo neilgai.
„Jokio judesio“
Apie Tauragėje, Švyturio gatvėje, parduodamus pastatus, tinkamus prekybai, servisui, gamybai ir sandėliavimui, rašoma ir kitame skelbime: „Bendras plotas 1800 kv.m, prie įėjimo asfaltuota aikštelė. 90 a teritorija su daug asfalto. Visos komunikacijos. Atskiras įvažiavimas. Tinka transporto įmonei ar kitai veiklai. Kaina – 1 190 000 Lt. Patalpų savininkas Antanas Stankus „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad šiose patalpose anksčiau buvo gamybinės, tuščios jos jau keletą metų, nors skelbimas apie jų pardavimą imtas skelbti neseniai.
– Kalbėti apie tai, kad Tauragėje bent kiek yra vilties išjudinti stringantį verslo vežimą, beviltiška. Čia niekam nieko nereikia. Patalpų parduodama daug, tačiau kam jos įdomios? Jau anksčiau esu sakęs, kad Tauragėje yra apie 100 000 kv.m nenaudojamo gamybinio ploto, ir jis faktiškai yra pasmerktas sunykti. Kodėl? Ogi todėl, kad investicijų Tauragėje niekam nereikia! – piktinosi A.Stankus.
Verslininkas pasakojo jau seniai keliąs klausimą, kad būtina būti žinomiems, kuo plačiau skleisti informaciją apie galimybes Tauragėje, tačiau jokio valdžios dėmesio jo siūlymai nesulaukia. Nieko esą neveikia ir Tauragės turizmo ir verslo informacijos centras, nors būtent reklamuoti Tauragę ir kviesti investuotojus ir turėtų būti jo pagrindinis darbas. O kai niekas apie tave nežino, kaip gali tikėtis, kad kas nors ateis?
– Dar daugiau: dėl rajono valdžios veiksmų nuo mūsų nusisuka ir tie, kurie turi galios nukreipti į Tauragę potencialius investuotojus. Pavyzdys: neseniai surengėme diskusiją apie ekonomikos gerinimą regionuose, investicijų pritraukimą į juos, tačiau valdžios vyrai pareiškė, kad mums nieko nereikia, kad Tauragėje nėra kam dirbti ir pan., o vėliau išvis nesugebėjo sutramdyti auditorijos ir renginį pavertė farsu. Lietuvos investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė išvyko apskritai pasipiktinusi tokiu valdžios vyrų požiūriu ir nusivylusi Taurage, – piktinosi A.Stankus.
Pasak jo, tie, kas ketina investuoti, labai atidžiai įvertina verslo aplinką, valdžios požiūrį, pasikalba su jau dirbančiais šiame regione ir tada sprendžia, investuoti ar ne. Kadangi gerą vardą esame praradę, artimiausiu laiku tikėtis investicijų – tuščias reikalas.
Višta ar kiaušinis?
Pasak jo, jau dvi dešimtis metų keliama problema, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas verslui, taip ir nesprendžiama, niekas nesikeičia. Diskusijos, kas turi būti pirmiau – investicijos laukiant investuotojų ar tik sulaukus, gali būti prilygintos amžinam klausimui, kas pirmas – višta ar kiaušinis.
– Klausausi, kad, pavyzdžiui, Marijampolėje, kuri dydžiu prilygsta Tauragei, rengiamasi „plyno lauko“ investicijoms skirti net 80 ha plotą. O pas mus tvirtinama, kad investuotojų paieška – verslininkų reikalas. Esą, atveskite, tegu jie pasako, ko nori, pasižada investuoti, o tada mes jau galvosime, ką galime pasiūlyti. Iš tiesų turėtų būti atvirkščiai. Investuotojai visame pasaulyje graibstyte graibstomi, – savo požiūrį dėstė A.Stankus.
