Pirmąjį 2013-ųjų ketvirtį absoliučia NT investicijų lydere Baltijos šalyse netikėtai tapo Lietuva. Čia tiek investicijos, tiek pirkimo ir pardavimo sandorių skaičiai viršija susumuotus Latvijos ir Estijos rezultatus.
2013 m. kiekvienoje Baltijos šalių užfiksuota po 3 investicinius sandorius, didžiausias jų – Lietuvoje. Vilniuje Suomijos įmonė už 61 mln. eurų įsigijo 3 biurų pastatus. Bendrai Baltijos šalyse 2013-aisiais investicijos pasiskirstė taip: Lietuva – 73 mln. eurų, Estija – 22 mln. eurų., Latvija 14 mln. eurų.
Estija lyderė pagal investicinių sandorių mastą Baltijos šalyse buvo 2011–2012 metais, kai investicijos siekė 454 mln. eurų.
Aktyviausios šalys investuotojos Baltijos valstybėse yra Suomija (24 proc.), Švedija (14 proc.), Estija (17 proc.) ir Lietuva (15 proc.). Pastebima, kad ateina investicijos ir iš Rytų, tačiau jos kol kas nėra labai didelės. Rusija šiemet Lietuvoje nusipirko nedidelį verslo centrą.
Vilnius pirmauja ir pagal didelių verslo centrų skaičių. Didžiausias verslo centras, šiuo metu esantis Baltijos šalyse, yra Vilniaus verslo uostas. Toliau rikiuojasi Tammasaare ir Parnu 139 Taline, Citadele bankas Rygoje, Beta Vilniuje.
Didžiausiais nuomos sandoriais pirmauja Talinas. Pirmame penketuke taip pat minimas Lietuvos paštas, esantis „Verslo trikampyje“ Vilniuje.
Gyvenamosios patalpos brangs
Lyginant su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, Talinas yra kainų kilimo gyvenamųjų patalpų rinkoje lyderis – čia kainos ūgtelėjo 6 proc. Lietuvoje kainos krito 1,4 proc., Rygoje gyvenamosios patalpos brango 2 proc., tačiau išliko mažiausios Baltijos šalyse.
„Tokie kainų pokyčiai buvo daugiau moralinis kritimas – žmonės ne tiek negalėjo įpirkti, kiek buvo nusivylę“, – sakė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Jo teigimu, jei ekonominės prognozės nesikeis, Vilniuje kainos turėtų augti iki 5 proc.
Lietuvoje daugiausia sandorių įvykdoma Klaipėdoje (13,3 butų 1000-iui gyventojų) ir Vilniuje (12,7 butų 1000-iui gyventojų). Daugiausia butų parduodama Senamiestyje, Pilaitėje, Naujamiestyje, Verkiuose, Žirmūnuose.
„Žmonės jau tiki NT rinka, jie nori įsigyti nekilnojamojo turto. Tik klausimas, kiek jie gali mokėti. Nekilnojamasis turtas vėl atgauna patrauklios investicijos statusą“, – sakė S. Vagonis.
Paklaustas, kaip euro įvedimas paveiktų Lietuvos NT rinką, specialistas tikino, kad staigmenų tikėtis neverta.
„Galbūt dalį šešėlyje esančių pinigų būtų bandoma „išgryninti“ investuojat į nekilnojamąjį turtą. Tiesioginio poveikio greičiausiai nebūtų. Kaip paveiktų moralinis – sunku pasakyti. Kad dėl euro įvedimo nekiltų sąmyšis, leidžia manyti ir Estijos pavyzdys. Kainų augimo tendencija matoma nepaisant to, ar bus įvestas euras, ar ne“, – sakė S. Vagonis. Anot jo, NT rinkos dalyviai jau žino, kad kainų kilimą keičia kritimas ir nieko netikėto ar stebinančio nesitiki.
