Su BTV laidos „Šeštadienio rytas“ vedėja Asta Stašaityte-Masalskiene kalbėsime apie atvirumo ribas. Ji paaiškins, apie kokius asmeninius dalykus nelinkusi kalbėti viešai. Vis dėlto nei nuo vieno mano užduoto klausimo ji neatsiribos žodeliu „ne“. Asta net atskleis skaudžiausią patirtį.
Kada ir kodėl pašnekovą kartais prakalbinti būna sunku, o kartais - lengva? Kartais perskaitome ar išgirstame, kad žmogus žurnalistui ar laidos vedėjui pasako: „Nekomentuosiu.“ Ypač, kai smalsaujama apie asmeninį gyvenimą. Interviu duoda ir televizijos gyvenimo būdo ar pokalbių laidų vedėjai. Įdomu - tie, kurie kalbina kitus, atvirai šneka visomis temomis ar ima ir užsisklendžia? Kokia yra moteris, kurios balsą iki šiol prisimena radijo klausytojai, veidą iškart atpažįsta mėgstantieji žiūrėti televizorių?
Būna nenorinčių atvirauti.
Kai Astos teiraujuosi, į kokius klausimus neatsakinėtų, ji mandagiai sako: „Sveikata yra ta tema, kurios nekomentuoju. Man atrodo, tai labai intymu ir viešinti nedera. Nebent to reikėtų dėl kokios nors misijos. Tačiau nesuprantu, kodėl turėčiau pasakoti apie sveikatos būklę ar gydymosi metodus.“ Ar pačiai Astai, kai per laidą „Šeštadienio rytas“ kalbina pašnekovus, tenka išgirsti jų sakomą griežtą „ne“? „Nepasitaikė, kad žmogus taip tiesiai rėžtų, - sako ji. - Tiesiog pasakydavo: „Nenorėčiau apie tai kalbėti plačiau.“ Ir viskas. Taip nutiko gal porą kartų. Dažniausiai nė nežadėdavau lįsti į asmeninį gyvenimą, tiesiog norėdavau sužinoti požiūrį į tam tikrus dalykus. O žmogus, vengdamas kalbėti apie smulkmenas, apsidrausdavo pasakydamas, jog kalbėti nenori.“ Laidos vedėja tikina, kad „Šeštadienio ryto“ diskusijoms ir nereikia smulkmenų, situacijų, vardų ir vietų. Svarbiausia - požiūris.
Pašnekovės prašau palyginti laidos „Šeštadienio rytas“ diskusijas ir pačios Astos bendravimą su draugėmis ar bičiuliais. „Nedaug kuo skiriasi, - tikina ji. - Esu subrendusi moteris, todėl man neįdomu su draugėmis kalbėti apie nagų spalvą. Kai susitinkame, filosofuojame, ką nors gvildename, analizuojame situacijas. Dažnai tai vyksta ir laidose. Tik jų dalyviai nėra mano draugai. Jei pašnekovą pavyksta „atrakinti“ ir jis kalba atvirai, jaučiuosi labai laiminga. Toks filmuojamas pašnekesys būna net įdomesnis nei be kamerų. Mat žmogus atsakingai renka žodžius, įdomiai dėsto mintis.“
Priklauso nuo nuotaikos
Ar pati Asta - atviras žmogus? Ji patikina, kad taip. Tiesa, kai kurių minčių kertelių niekada neatskleidžia. Labai intymius dalykus pasilieka sau. Asta tikina turinti nuojautą, kuri pasako, ar bendrauti su vienu ar kitu žurnalistu, duoti interviu kuriam nors spaudos leidiniui ar atsisakyti. „Kodėl turėčiau tai daryti, jei nenoriu?“ - retoriškai klausia. Asta daug svarstė, kas yra interviu. Galiausiai suprato, kad toks pokalbis labai priklauso nuo nuotaikos. „Kurią nors dieną galiu būti silpnesnė. Arba man reikia įdėmių akių. Tada gali išeiti neatsargus interviu, - šypsosi ji. - O kartais noriu būti paika, tada galiu ir nusišnekėti. Paskui skaitau ir stebiuosi: aš taip sakiau?.. Taigi interviu priklauso nuo nuotaikos, o aš jai pasiduodu. Apskritai niekada nesureikšminu pokalbių su žurnalistais.“
Ar yra dalykų, kurių Asta nepasakytų net tik žurnalistui, bet ir pačiai artimiausiai draugei? „Taip - tai mano mažos, o gal didelės paslaptys, susitarimai su savimi, tam tikri dalykai, prie kurių noriu padirbėti. Gėdijuosi kai kurių savo savybių, norėčiau jas išgyvendinti, todėl garsiai apie tai pasakydama daryčiau prielaidą, kad su jomis susigyvensiu. Nesakau niekam, nes su tuo noriu atsisveikinti tyliai. Neprasitariu net Giedriui, kuris yra artimiausias mano draugas, - aiškina Asta. - Manau, kad ne tik man - visiems būna kūno ar sielos silpnumo akimirkų.“
Ji juokiasi, kad Giedrių Masalskį, su kuriuo draugauti pradėjo daugiau nei prieš 10 metų, kadaise vadino... geriausia drauge. „Turbūt visoms poroms taip būna, kai draugystės pradžioje beatodairiškai tarsi įkrenti vienas į kitą“, - teigia ji. Asta šypsosi sakydama, jog vėliau suprato: Giedrius pirmiausia yra vyras.
Ji turi dvi ar tris labai geras drauges, su kuriomis gali būti labai atvira ir nuoširdi, o šios atsako tuo pačiu. Dar atvirai bendrauja su seserimi Rasa.
Dalijasi viskuo
„Kiekvienam žmogui reikia išsikalbėti, jei nenori išprotėti, susirgti minčių ligomis, - tiesmukai kalba pašnekovė. - Todėl labai džiaugiuosi, kad turiu artimųjų, su kuriais galiu būti labai atvira.“ Asta teigia, kad jos galvoje - keli sluoksniai minčių. Kartais, kai Giedrius paklausia, ką galvojanti, ji net sutrinka: „Oi, nuo ko pradėti?“ Mat vaizduotėje kuria, kaip pati sako, iškart kokius penkis filmus, ir apie visus mąsto vienu metu. Jai patinka stebėti pasaulį. Kartais, tarkim, kas nors perskaityta gali net apversti Astos požiūrį į pasaulį. Tad jei nebūtų su kuo tomis mintimis pasidalyti, jai būtų sunku. Asta supranta, kad yra žmonių, kurie viską gali laikyti savyje, bet ji - ne tokia. „Mėgstu dalytis viskuo: mintimis, pinigais, daiktais“, - apibendrina pašnekovė.
Žaidimas, o ne gyvenimas
Dar vienas dalykas, kurį noriu sužinoti: ką Asta mano apie tuos herojus, kurie žiniasklaidai atskleidžia bet ką - apatinio garderobo subtilybes, asmeninio gyvenimo detales, intymių potyrių smulkmenas... Kai tarsi neturi nusibrėžę jokių ribų. Asta sako, jog pažįsta žinomų žmonių, kurie, regis, yra plepūs, bet turi paslapčių, apie kurias netauškia. „Tokie pavyzdžiai geri. Jie yra visų mūsų, kalbintojų, duona. Mat šneka įdomiai, turi nuomonę, moka atkreipti į save dėmesį... Šaunuoliai“, - juos vienu žodžiu apibūdina televizijos laidų vedėja. Tačiau ją stebina kitokie pašnekovai. „Dažniau tai būna merginos, pasakojančios viską - nuo kūno iki sielos operacijų: kas atsitiko, ko tikisi, kada, su kuo, kodėl ir kaip išsiskyrė... Žmonių, kurie neturi jokios paslapties, man gaila“, - tvirtina Asta. Kodėl būtent toks jausmas, ne tiesiog smalsumas, o gal net panieka? „Būna, kad žmogus pramogų versle atsiduria būdamas labai jaunas. Ir patiki, kad šou yra gyvenimas, o ne žaidimas. Vieni žmonės šou tik žaidžia, kiti pradeda tuo gyventi. Pastariesiems - šakės!“ - emocingai aiškina Asta. Ji mano, kad tokiems, kurie nebesupranta, jog pramogos tėra iliuzinis gyvenimas, kada nors prireiks psichoterapeutų pagalbos. Kitaip viskas gali baigtis alkoholizmu, narkomanija, perpjautomis venomis, psichikos ligomis, vienatve. Todėl jai ir gaila tokių žmonių. Anot Astos, iš pramogų verslo reikia imti viską, ką šis gali duoti: nuo šlovės iki gerų pažinčių. Tačiau būtina suvokti, kad visa tai yra žaidimas, kuriam pasibaigus, reikės gyventi tikrąjį gyvenimą.
Asmeniškumai tiesioginiame eteryje
O ką Asta mano apie atvejus, kai apie skyrybas pirma pasakoma žurnalistams, tik tada - žmogui, kuris paliekamas? „Kodėl tada tas gyvenimas vadinamas asmeniniu? Nesuprantu nei santuokų, nei skyrybų dėl spaudos“, - pečiais gūžčioja televizijos laidų vedėja.
Dar būna, kai pasiperšama ar apie būsimą santuoką pranešama tiesioginiame televizijos ar radijo eteryje - provokuoju Astą. Ji nusišypso: „Jei tai daroma linksmai, dėl malonumo, norint nustebinti mylimą žmogų, viskas gerai.“ Tada paprašau prisiminti istoriją, kai jiedu su Giedriumi, būdami radijo laidos vedėjai, tiesioginiame eteryje pranešė, jog tuoksis. „Mudu labai ilgai slėpėme, kad draugaujame, paskui „pagavę kablį“ net neigėme, slapstėmės, į vakarėlius eidavome atskirai. Užsižaidėme. Galiausiai pradėjome svarstyti: kaipgi reikės visiems pasakyti? Kartą mūsų (radijo stoties M-1 - aut.) programų direktorė Asta Gujytė, atbėgusi su laikraščiu rankose, juokėsi: „Durni“ žurnalistai rašo, neva jūs esate pora!“ Ji net įsivaizduoti to negalėjo“, - juokdamasi apie slapukavimą pasakoja Asta. Galiausiai, kai jau artėjo vestuvės, porelė nusprendė prisipažinti. Iš pradžių, suprantama, pasipasakojo radijo stoties vadovams. Tada apie tai, kad rengiasi tuoktis, pasakė tiesioginiame radijo eteryje. Bet net šį pranešimą kai kurie klausytojai palaikė tiesiog pokštu.
Buvo ir ašarų
Nuo tada ne pokštas, o harmoningas santuokinis gyvenimas tęsiasi aštuntus metus. Per tą laiką į pasaulį atėjo du žavūs vaikai. Dabar Danieliui bemaž penkeri, o Emiliui greit bus septyneri. Anot berniukų mamos, mažesnysis panašesnis į ją, o vyresnėlis - į tėvelį.
Apie Astos ir Giedriaus šeimą negalime papasakoti širdį draskančių istorijų, kurios trauktų skaitytojų dėmesį. „Tarp mūsų nekyla konfliktų. Būna nesusipratimų, - taip mes vadiname juos išsiaiškinus - paskui vėl viskas gerai. Būna dūmelių ar liūdnesnių dienelių. Bet iš esmės - nieko tokio, kas būtų įdomu kitiems, - tvirtina pašnekovė. - Už tai, kad mūsų šeimoje nebūna skandalų, esu labai dėkinga Giedriui. Aš karštesnė, gal norėčiau pasibarti ar išsiaiškinti, o jis linkęs palaukti. Giedrius turi gerus vidinius stabdžius. Per ilgą laiką namie susiklostė tam tikros tradicijos: mūsų vaikai nėra girdėję pakelto balso, ir esu tikra, jog neišgirs“, - tikina Asta. Smalsauju, kodėl poros santykiai harmoningi: ar jiedu tokie panašūs, kad puikiai supranta net be žodžių, ar tokie skirtingi, jog gerai papildo vienas kitą. Asta teigia: „Su Giedriumi esame neįtikėtinai skirtingi iš prigimties. Turbūt todėl žmonėms buvo sunku įsivaizduoti mus kartu. Iš pradžių, būdavo, ašarodavau - iš nevilties, kad negaliu iki galo suprasti. Bet kai norisi būti kartu, daug kalbiesi. Ir džiaugiesi, kad skirtingi, nes tai labai įdomu. Galiausiai per 10 metų vienas iš kito nemažai ko perėmėme.“
Anksčiau Masalskių šeima gyveno Užupyje, dabar įsikūrusi Turniškėse. Žmona ir dviejų berniukų mama sako, kad ten jiems labai gerai. Mažieji turi kur išsidūkti. Kadaise Asta galėjo tik pasvajoti apie tokį šeimos gyvenimą, koks yra dabar: kad berniukai parlėks uždusę namo ir prašys atsigerti; kad jie galės karstytis po medžius, retsykiais bus tokių vyriškumo pamokų, kaip nubalnoti keliai; kad kartu kals inkilus paukščiams.
Tunelis į anapus
Koks buvo populiariosios A.Stašaitytės gyvenimas, kai neturėjo šeimos? Kol nebuvo Giedriaus, ji ieškojo meilės. Moteris prisipažįsta, kad anuomet nemažai teko pasikankinti. „Kriterijai buvo nemenki, - dabar šypsosi Asta. - Kažkas svajoja apie raumenų kalną, kažkas ieško artimo sielos draugo. Labai norėjau sutikti savo žmogų, o laukdama kankinausi. Tačiau ieškodama nesidraskiau. Nors tikėjimas, kad rasi, padeda, bet nelabai guodžia. Manoma, jog nežinia yra svaigi: pirmieji pasimatymai ir panašiai. O man dabar nenuobodu. Man nereikia tokio svaigimo, kurį lydi nerimas, nusivylimai, varginanti vienatvė. Nenoriu. Nenoriu. Nenoriu. Tuo anuometinis gyvenimas ir skiriasi nuo dabartinio - šiandien galiu juo mėgautis; puoselėti ir brandinti meilę.“
Kadangi šeiminis gyvenimas harmoningas, klausiu Astos, gal darbe būna stresų. Ji sako, kad laidos „Šeštadienio rytas“ komanda puiki, per daugelį metų ne kažin kiek keitėsi. Vieni kitus gerai supranta, palaiko, tad dirbti smagu. Tiesa, krizė veikia - kaip ir visur žiniasklaidoje, sumažėjo reklamos. Rimtas nesklandumas nutiko vieną kartą, kai buvo padarytas baisus įrašo brokas. Tiesa, neseniai buvo nesusipratimas, kai anonsuojant laidą buvo netiksliai pacituota BTV laidos „Sąmokslo teorija“ vedėjo Arno Klivečkos žmonos Ramunės mintis. Asta telefonu paaiškino, kaip tai nutiko ir atsiprašė. Man dar smalsu, ar Astai nekelia streso mintys apie panašaus formato laidą, kurią šeštadieniais pradėjo transliuoti kita komercinė televizija. Bet BTV „Šeštadienio ryto“ vedėja tvirtina konkurencijos nejaučianti: „Anos laidos struktūra yra tarsi mūsų laidos kopija, ir tai galima laikyti komplimentu. Tačiau jos rengėjai neturi patirties. Kadangi mūsų laidai - 7 metai, gal dar po tiek pat metų ir pasijus konkurencija.“
Bandau išklausti, kokie apskritai kada nors buvę stipriausi šios moters išgyvenimai. Pasakau žinanti, jog jie - dėl sveikatos problemų. Ir Asta papasakoja. „Tada, kai sirgau... Du kartus, kai man buvo 14 ir 18 metų, mano gyvenimas buvo pakibęs ant plauko. Vieną kartą mačiau šviesą tunelio gale - taip, kaip dabar šitą arbatos puodelį ant stalelio. Ir man tai nebėra skambūs žodžiai, kurių nevalia tarti, - lėtai ir apgalvodama kalba ji. - Nenoriu ant kiekvieno kampo pasakoti tų išgyvenimų. Tačiau visiems galiu pasakyti: yra ta šviesa, kai išeini iš šio pasaulio. Medikai mane sugrąžino... Tokie įvykiai tikrai pakeičia gyvenimą. Nebesinori nei dienos nugyventi šiaip sau. Nesakau, jog sėdėti ir nieko neveikti yra blogai. Tai irgi puiku. Tiesiog brangini kiekvieną pragyventą dieną. Man dovanotą gyvenimo taurę noriu išgerti iki paskutinio lašo. Tokie išgyvenimai mus moko būti geresniems. Ir aš nesuprantu, kaip galima daryti bloga.“
Tylos siena ir langai
LNK gyvenimo būdo laidos „Nuo... Iki...“ vedėja Rūta Mikelkevičiūtė su herojais kalbasi atvirai. Pati duodama interviu irgi nuoširdžiai pasakoja apie savo išgyvenimus. Štai praėjusią žiemą prisipažino patyrusi vėžio baimę. Tačiau kai prieš mėnesį pasklido žinia, kad Rūta galbūt skiriasi su vyru Rolandu Remeikiu, nuo žurnalistų ji atsitvėrė tylos siena ir nekomentavo. Galiausiai prabilo ir patikino, jog skyrybų nebus.
Ne vieną televizijos laidą vedusią ir vėl į eterį grįžusią Ramunę Kurienę galima pavadinti viena didžiausių slapukių. Žurnalistams iš Ramunės sunku ką nors išpešti. Kai antrą kartą tekėjo, ji vengė dalyti interviu. Nepuolė pasakoti ir kad laukiasi trečio vaiko. Dabar per TV3 laidą „Grįžta vyrai“ pašnekovams Ramunė užduoda klausimų apie asmeninį gyvenimą. Galbūt patyrusi, kad daryti interviu nėra lengva, trijų dukterų mama atviriau bendraus su žurnalistais?
LNK „Žvaigždžių duetus“ vedanti aktorė Inga Jankauskaitė yra visiškai užvėrusi duris į asmeninį gyvenimą. Viešai kalbėti ji sutinka tik apie savo veiklą. Daugelis televizijos laidų vedėjų jautriai reaguoja, kai užduodami asmeniniai klausimai. Nes žino nuoširdumo ir atvirumo kainą - gali pasipilti žeidžiančių komentarų. Bet būna, kad bendraudami su žurnalistais atsipalaiduoja ir ką nors itin asmeniško pasako nejučiomis. Na, o apie tuos, kurie iškloja viską, spaudoje rašoma ir televizijoje rodoma vos ne kasdien.
Rasa Pakalkienė
