Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ekstremalus šaltis buvo užfiksuotas Litvorowy Kocioł (liet. Šventagaršvės katilas) ledyniniame slėnyje Vakarų Tatrų kalnuose, esančiame 1 800 metrų virš jūros lygio. Ten lenkų meteorologai vakar nustatė -41,13 °C.
Slėnyje, kuris žinomas kaip natūrali šalčio gaudyklė, rekordinis speigas buvo užfiksuotas, nes sunkus atšalęs oras nusėdo tarp kalnų keterų.
Miało być zimno. I było. Ostatecznie Litworowy Kocioł zanotował -41.1°C. To najniższa temperatura zanotowana kiedykolwiek na ziemiach polskich. Można założyć, że to miejsce jako jedyne w PL jest w stanie osiągnąć -50°C. @extremetemps https://t.co/NDMAOXrfFj pic.twitter.com/vQMB3DgaIv
REKLAMAREKLAMA— meteoprognoza.pl🇵🇱 (@MeteoprognozaPL) February 17, 2025
Apie rekordiškai žemą temperatūrą pranešė Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto mokslininkai, kai šalti vasario mėnesio orai apėmė ir visą Lenkiją, taršoma TVP.
Šalies meteorologijos institutas (IMGW) keliuose regionuose paskelbė perspėjimus dėl itin šaltų orų.
Meteorologo pastebėjimai apie šalčio rekordus Lenkijoje
Meteorologas Gytis Valaika įvardijo, kas lėmė tokį šalčio atsiradimą Lenkijoje. Daug kas priklausė nuo išskirtinės vietovės, kurioje vėjas nesugebėjo išpūsti šalčio.
„Ta išskirtinė vietovė Lenkijoje, tarp kalnų, yra kaip ir slėnis, kur visada kaupiasi šaltis, tai dėl to jis toks didelis ir susiformavo. Pas mus, visų pirma, nėra kalnų. Tai dėl to irgi kažkokio stipraus efekto negalėtų suformuoti.
Tačiau šaltis, apskritai, yra sunkus oras, o jis visada būna po šiltesniu oru, kuris suteka į žemesnes vietoves. Lietuvoje irgi, tarkime, pavasario metu, būna šalnos , kalno papėdėje viskas nušąla, jokio šalčio nebūna. Tai čia tas pats efektas, tik kalnuose būna gerokai stipresnis (efektas), kai nuo slėnių suteka šaltas oras.
Tas šaltis kaupiasi ir jeigu vėjo nėra, šalčio neišpučia, vis žemėja temperatūra, tai gali, kaip dabar, net ir tą rekordą pasiekti. Viduriniuose Tatruose tai yra įprastas reiškinys, bet ir ta vietovė yra ganėtinai unikali Lenkijoje.
Ne veltui ten įrengta matavimų stotis. Man atrodo, net universitetas yra kažkoks Lenkijos ar padalinys egzistuoja, kuris tiesiog stebi sąlygas tame slėnyje, nes jame yra savotiškas šalčio polis Lenkijos, galima sakyti“, – paaiškino jis.
Lietuvoje seniai vyravę šalčio rekordai
Meteorologo teigimu, Lietuvoje būdavo neįprasta sulaukti 20-ies laipsnių šalčių, kurie pasitaikė jau labai seniai. Pavyzdžiui, rekordinis šalčio skaičius, kuris dar kitaip yra įvardijamas kaip speigas, jau keliolika metų nepasirodė.
„Dabar jau žmones išgąsdina ir 20-ies laipsnių šaltis. Šiemet 20-ies laipsnių šalčių nebuvo, bet sąlyginė riba, jau kada sakom, kad šaltis ganėtinai stiprus, tai yra -20. O speigų Lietuvoje būna prie -30, tai Lietuvoje jau nebuvo to nuo 2012 metų vasario pradžios, tai yra 13 metų.
Dėl to šiltėjimo Lietuvoje, speigai nepasitaiko jau keliolika metų, ir kad 30 laipsnių šalčio bent kažkur būtų, tai dabar jau nėra. O šią žiemą -20 nei vienoje meteorologijos stotyje nebuvo užfiksuota, buvo netoli to, bet neperlipome simbolinės kartelės, nuo kada jau yra laikoma neblogu šaltuku.
Vasario pirma pusė atitiko normą. Pirma savaitė buvo labai šilta, antra savaitė buvo šalta, ir sudėjus gavosi norma. Tai kažkam, jeigu dabar atrodo, kad labai šaltas tas vasaris, tai jisai nėra toks. Prieš keturis metus buvo šaltesnis vasario mėnesis, tai ne taip jau seniai, 2021 metais buvo šalčiau, negu šiemet“, – prisiminė specialistas.
Lietuvos šalčiai nėra rekordiniai, o nuo kitos savaitės jau lauks šalčio atsileidimas
Pasak meteorologo, mes jau pamiršome, ką reiškia tikrieji šalčiai, todėl bet kokia minusinė temperatūra mums atrodo kaip didžiausias rekordas.
„Čia yra šiltnamio efektas, šiltai priprantame, tada pašąla, bet pasižiūri daugiamečius duomenis daugiamečius, įsimeti tuos skaičius ir matai, kad nieko čia labai nėra, kad sakytumėm, jog šitas šaltis yra kažkoks išskirtinis, tai tikrai taip nėra.
Aš jau matau, kad šios savaitės gale, apie šeštadienį, sekmadienį iš pietvakarių vakarų atpūs šiltesnis oras. Tai prasidės jau atlydys. Kai buvo šalta savaitgalį, tai iš esmės buvo tas turbūt žiemos šalčio pikas ir jau šalčiau nebebus.
Gali būti vėl minus 10 galbūt, bet aš matau atšilimą: iš esmės žiemai ir šalčiams jau nebedaug liko pasireikšti, nes nuo pavasario lygiadienio vis tiek jau pavasaris beveik visada paima viršų.
Galbūt nebūna labai šilta, bet vis tiek, didelio šalčio jau nepasitaiko. Tai kaip ir viskas. Na, sakykime, žiemai dar liko mėnesis, bet jau matosi, kad vasario pabaigoje atšils, kažkokio 20 laipsnių šalčio aš jau nesitikiu, kad bus“, – komentavo naujienų portalui tv3.lt G. Valaika.
Pasitaikantys retesni šalčiai Lietuvoje – klimato kaitos padarinys?
Specialistas komentavo, kad klimato kaita daro įtaką didelio šalčio nebuvimui Lietuvoje, todėl mūsų žiemos šiltėja. Jis dar kartą apžvelgė, kad toks reiškinys kaip speigas mūsų šalyje pasirodė prieš 13 metų.
„Kaip ir minėjau, kad Lietuvoje to 30 laipsnių šalčio, to vadinamo speigo, tokio reiškinio jau nebefiksuojame jau 13 metų Lietuvoje. Šitas faktas iš esmės ir išduoda klimato kaitos poveikį, kad žiemos seniau pasitaikydavo su speigais, bent jau kas kelis metus.
Kuo toliau, kuo seniau žiūrėsime, tuo daugiau tų speigų būdavo, o tas laikotarpis tai ir išduoda, kad žiemos tikrai šiltėja. Ne vien vidutinė temperatūra kyla, bet ir tų stiprių šalčių pasitaiko daug rečiau, bet yra tikimybė, jog labai stipriai sumažėjus tokio reiškinio, kad būtų stiprus šaltis“, – pasidalino įžvalgomis meteorologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
