Kalėjimų departamento (KD) duomenimis, 2014 m. pabaigoje Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo laikomi 8 636 asmenys (tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. – 9 729, 2012 m. – 9 906). Kaip rodo praėjusių metų duomenys, didžioji dalis įkalintųjų, tai yra 7 768 (90 proc.) buvo nuteisti ir atlikinėjo bausmę: iš jų 116 (2013 m. – 114) nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, 186 nuteisti areštu (2013 m. – 186), kiti – 868 (10 proc.) – buvo suimti ir laukė teismo nuosprendžio. Iš visų įkalintųjų 84 (apie 1 proc.) buvo nepilnamečiai, 380 (4,4 proc.) – moterys, 159 (1,8 proc.) – užsienio piliečiai.
KD portalui tv3.lt pateiktais duomenimis, laisvės atėmimo įstaigose Lietuvoje 2012 m. mirė 35 įkalintieji, 2013 m. – 48, 2014 m. – 43, 2015 m. I-IV mėn. – 17. Kai rodo įkalintųjų mirčių pagal priežastis statistika, daugiausia nuteistieji laisvės atėmimo bausme miršta dėl ligų: 2012 m. dėl ligos mirė – 29 kaliniai, 2013 m. – 34, 2014 m. – 31, 2015 m. I-IV mėn. – 15. Antra pagal dažnumą kalinių mirties priežastis – savižudybės: 2012 m. nusižudė 4 įkalintieji, 2013 m. – 12, 2014 m. – 11. Per šių metų I-IV mėn. įkalinimo įstaigose nusižudė 2 asmenys.
Reali situacija gali būti kitokia
Portalo tv3.lt kalbinta Lietuvos Kalinių globos draugijos Reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė teigė, jog kalinių mirtingumo statistika gali atspindėti tik dalį realios situacijos įkalinimo įstaigose. Anot jos, kalinių ligos tam tikra prasme gali būti susijusios su savižudybėmis.
„Nuteistųjų artimieji kalba apie tai, kad nuteistieji yra labai kankinami, nes, kaip žinote, visa ta sistema yra, subkultūra kalėjimo, kuri padaro siaubingų dalykų. Tame procese [...] visokių kankinimų būna, tai, be abejo, žmonės gali ir neatlaikyti, ir pasidaryti galą visokiais būdais.
Iš kur gali dar tos savižudybės atsirasti? Kaip žinote, vartojimo laipsnis įkalinimo vietose yra aukštas. Niekas to neneigia ir visi žinome, kad Kalėjimų departamentas darė ataskaitą, nurodė, kiek ir kokių dalykų eliminavo, kiek narkotikų. Tai tas atsiranda, kai aš priprantu vartoti ir kada aš neturiu galimybės to daryti, tai atsiranda visokie prasiskolinimai, tarnavimai visokie ir galiausiai žmonės netveria, ir nusižudo“, – pasakojo M. Bliumenzonienė.
„Sąlygos savižudybei yra idealios“, – apie situaciją Lietuvos įkalinimo įstaigose sakė pašnekovė.
Ragina nemarinti žmonių
Lietuvos Kalinių globos draugijos Reabilitacinio centro vadovė M. Bliumenzonienė teigė, jog kalinių gyvenimo sąlygos pagerėtų, jei valdžios atstovai imtųsi ne kalėjimų sistemos pertvarkos „potėpių“, o realios reorganizacijos.
„Pirmiausia, reikia padaryti reformą, nes turbūt vienintelė esame valstybė nebežinau, kuriame net kontekste – europiniame, pasauliniame, posovietiniame – kuri tebeturi lagerinę sistemą. Mes juk turime bendrabučio tipo kalėjimus, nebeturime kamerų.
Jeigu šeima gyvena vieno kambario bute ir kaip yra sunku išgyventi, tai Jūs pagalvokite, kaip gyvena 16-20 žmonių viename kambaryje ilgą laiką – diena iš dienos, metai iš metų. Tai ten ir sveikas žmogus gali pradėti melstis prie medžio, kaip mačiau vienoje kolonijoje.
Reformuokime kalėjimus, peržiūrėkime bausmių vykdymo sistemą, nemarinkime žmonių po 20 metų kalėjime, nežinia dėl ko, nežinia, ką ten jiems veikti. Man atrodo, kad vien dėl to susitvarkytų daugybė problemų“, – aiškino pašnekovė.
Anot M. Bliumenzonienės, pertvarkius kalėjimus, efektyviau ir saugiau galėtų dirbti ir kalėjimų prižiūrėtojai, kurie šiuo metu dirba nuolatiniame pavojuje.
„Aš tai galvoju, kad politinės valios nėra ir tokia sritis nemaloni visuomenei pateikti. Įsivaizduokite, kad politikas viešai pasakys, ką galvoja apie tą sistemą, kad reikia vienaip ar kitaip kažką pertvarkyti, o rezultatą turėsime po kažkiek laiko. Tai ar jo reitingai pakils? Matyt, kad ne“, – į klausimą, kodėl Lietuvoje stringa kalėjimų reorganizacija, atsakė M. Bliumenzonienė.
