Portalas tv3.lt domėjosi, kokie esminiai naujos tvarkos pokyčiai palies labiausiai ir ar baigsis tėvelių minimi neoficialūs susitarimai dėl priėmimo su mokyklų atstovais.
Vienas mygtukas visoms problemoms?
Elektroninė būdu vyksiantis priėmimas į mokyklas Vilniaus mieste kelia nemažai klausimų ir tėvų susirūpinimą, ar tikrai išsispręs dabar egzistuojančios problemos. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas tikina, kad naujos priemonės suteiks ne vieną sprendimą.
„Formos pokytis yra tik vienas dalykas. Anksčiau tėvai turėdavo vykti po skirtingas mokyklas ir pildyti ten prašymus. Dabar tiesiog užpildys internete prašymus ir savivaldybė juos nusiųs į konkrečią mokyklą.
Be to, pagal seną tvarką, jeigu prašančiųjų skaičius buvo didesnis nei klasėje vietų arba klasių, tai prašymo padavimo laikas būdavo svarbus. Kas anksčiau paduodavo, tas turėdavo didesnį šansą patekti.
Todėl nuo sausio 2-osios tėvai apguldavo mokyklas su prašymais, dabar laikas nieko nebelems. Ir priėmimo tvarkoje yra numatyti principai, kaip tos klasės formuojamos. Yra išlaikomas teritorinis principas, kad iš esmės tėvai, kurie gyvena savo teritorijoje ir mato, kokios mokyklos yra priskirtos ir į jas turi eiti.
Ir jiems yra ten pirmenybė pakliūti. Jeigu yra daugiau prašymų nei mokykla gali priimti, tai tam ir yra tie prioritetai išskirti. Tarkim, jeigu tėvai ar vienas iš tėvų toje konkrečiai vietoje gyvena ilgiau nei 2 metus, turi prioritetą. Jeigu brolis ar sesuo mokosi toje mokykloje, jeigu daugiavaikė šeima ir pan. dalykai yra paminėti kaip prioritetai.
Visgi, palikta galimybė prašymus pildyti ir tėvams, kurie nesinaudoja internetu, todėl jie galės pildyti popierinius prašymus mokykloje“, – atskleidė V. Benkunskas.
Pasak jo, eilės ir pirmumo nustatymas dėl to nepasikeis ir nenukentės.
Savivaldybė reguliuos mokinių srautus
Vilniečiai puikiai žino problemas su vaikų patekimu į darželius, srauto nulaužiamas sistemas ir vietų trūkumą. Tikinama, kad su mokyklomis to nebus – vietos užteks visiems. Skirtumas tik dėl patekimo į geresnes ir mažiau populiarias mokyklas.
„Mes bendrą skaičių paduotų prašymų žinosime. Nes jeigu mes gaunam tą prašymą, tai administruojam ir perduodam, jeigu mokyklos gauna – tai mus informuoja. Priėmimą kaip ir iki šiol vykdys mokyklų komisijos.
O skirtingai negu darželių atveju, tai į savivaldybę suplauks visi prašymai, mes sustatysim eilę ir duosim sąrašus, kurie patenka. O mokyklos sudarinės klases, mums patiems savivaldybei reikalinga informacija, kiek yra unikalių prašymų tarp skirtingų mokyklų. Mes dėl savo patogumo bandom visą informaciją turėti savivaldybėje“, – dėstė mero pavaduotojas.
Ne paslaptis, kad daugiausiai konkurencinė kova vyksta dėl populiaresnių mokyklų.
„Čia ne darželiai, vaikai į vieną ar kitą mokyklą turės eiti. Aišku, tos populiarios nėra guminės, kiek galės, tiek priims. Visi kiti vaikai turės eiti į kitą mokyklą toje pačioje teritorijoje arba gretimoje.
Tas srautų paskirstymas yra problematinis ir mes šitomis priemonėmis bandom juos spręsti, nes aišku, visi nori į geresnę mokyklą. O mažiau populiarios lieka su tuščiom vietom.
Tai mes su srautais bandom tą reikalą šiek tiek koreguoti, suprantam, kad nepadarysim to idealiai, bet reikia stiprinti tas mokyklas, kad tėvai nebijotų ir norėtų vesti ten vaikus.
Bet tie srautų netolygumai, kuriuos paveldėjom iš tiesų kelia problemas.
Aišku viena, nebebus tokio gastroliavimo po Vilnių. Nes būdavo, kad iš vakaro tėvai nusižiūri gerą mokyklą, gyvena, kitam miesto gale, pas draugus pas kažką užsiregistruoja gyvenamąją vietą ir ateina kitą dieną su prašymu priimti.
Tai dėl to įvedamas dviejų metų cenzas. Prašymą jie galės pildyti, bet kad pateks, negyvendami toje teritorijoje į kurią nori, tikimybė tikrai sumažės“, – tvirtina V. Benkunskas.
Neoficialūs ir oficialūs susitarimai
Portalui tv3.lt keletas vilniečių patvirtino jau dabar ieškantys galimybių, kaip patekti į norimas mokyklas. Jų teigimu, egzistuoja nerašyti susitarimai su mokyklų atstovais, galinčiais koreguoti priimamų mokinių sąrašą. Kaip su tuo kovos savivaldybė? Juolab, kad mokyklose galutinius sąrašus skirstys mokyklų komisijos.
„Šališkumo tame nebus, nes komisijos veiks pagal savivaldybės nustatytus principus. Negali pasakyti, kad tris prioritetus turinčios šeimos vaikas, bus nustumtas į eilės galą.
Mes visus tų komisijų priimtus sprendimus galime patikrinti ir pakeisti. Kontrolė bus vykdoma, juolab, visi sąrašai yra vieši, jeigu kils kažkokių nesusipratimų.
Visi prioritetai taip pat bus matomi. Tik privačios mokyklos yra ne mūsų kompetencijoje ir dirbs pagal savo nusistatys principus kaip iki šiol“, – tvirtai teigė mero pavaduotojas.
Tačiau dar vienas, atrodo, logiškai paaiškinantis populiarių ir ne tokių mokyklų egzistavimą dalykas – vidinės sutartys. Kaip tada
„Reikia žiūrėti, kokie tie susitarimai. Nes, pavyzdžiui, mes patys inicijavom kelis susitarimus, būtent Antakalnyje, kai viena konkreti mokykla negalėjo priimti visų pirmokų ir mes patys inicijavom, kad jie pasirašytų sutartį su kitoje upės pusėje esančia viena progimnazija.
Tik tam, kad tuos vaikus pasidalintų. Ir nors vaikai mokosi vienoje mokykloje, skaitytųsi, kad ateina iš kitos.
Kitos sutartys, iš tikrųjų yra tarp tautinių mažumų, kad pabaigia vieną mokyklą ir keliauja pagal sutartį į kitą progimnaziją.
Man sunku pasakyti, bet manau, kad tie susitarimai neturės viršenybės prieš mūsų priėmimo tvarką. Nes jeigu yra prioritetai, bet vaikas nelankė tos mokyklos, kuri turi sutartį, ta sutartis nebus aukštesnė ir negalės vaiko atsisakyti, motyvuojant esama pasirašyta sutartimi.
Nors tie susitarimai galioja tarp seniūnijoje dažniausiai esančių tų įstaigų, kai pagrindinė mokykla pasirašiusi su progimnazija, tai tie vaikai, kurie lankė pradinę mokyklą, tai jie ir yra iš tos teritorijos. Vadinasi, tą pirmumą ir turės eiti į progimnaziją“, – sako V. Benkunskas.
Dėl šių susitarimų daugiausiai ir kyla klausimų tėveliams, visgi, ar sistema tikrai veikia, paaiškės tik išbandžius sistemą.
Vieno langelio principas
Švietimo ir mokslo ministerija nustato bendruosius priėmimo kriterijus ir juose nėra numatyta sutarčių tarp mokyklų priimant mokinius.
„Pirmumo tvarka priimami vaikai iš tai mokyklai priskirtos gyvenamosios teritorijos, ir tik likus laisvų vietų – ir kiti.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus kiekviena savivaldybė turi pasirengti Priėmimo į mokyklas tvarkos aprašą. Jame turi būti aiškiai, detaliai nurodyta: priėmimo kriterijai, dokumentai, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų ir kitų dokumentų priėmimo vieta, pradžia, pabaiga, prašymų registravimo, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarka ir pan.
Savivaldybė gali nusistatyti priėmimą į savo mokyklas ir centralizuotai – vieno langelio principu. Tačiau labai svarbu, kad ji ir užtikrintų tokio priėmimo skaidrumą bei sklandų organizavimą. Be to, savivaldybė turi užtikrinti švietimo prieinamumą visiems vaikams ir aukštą ugdymo kokybę visose mokyklose, tada tikėtina, kad mokinių srautai natūraliai pasiskirstytų, o ne būtų veržiamasi į kelias populiariausias mokyklas.
Taip pat būtina, kad priėmimo į mokyklas tvarka derėtų su kitais savivaldybės priimtais sprendimais: mokyklų tinklo pertvarkos bendraisiais planais, nustatytomis mokykloms aptarnavimo teritorijomis, patvirtintais mokyklų nuostatais ir pan.
Su savivaldybės patvirtintu Priėmimo į mokyklas tvarkos aprašu turi būti supažindinta švietimo bendruomenė ir atsakyta į visus rūpimus klausimus“, – nurodė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
