Lūšį savo kieme nufilmavo netoli Druskininkų esančio Diržų kaimo gyventojas. Plėšrūnas užpuolė ten gyvenančią vokiečių aviganę.
„Būtų ją užkramtę, jei ne aš. Jeigu tuo laiku būčiau nėjusi tų porų – būtume nesupratę, kas įvyko“, – pasakoja šuns šeimininkė Raimonda.
Penkerių metų aviganės Laros šeimininkė Raimonda sako, kad gal nuojauta ją išvedė į lauką kaip tik tuo metu, kai lūšis puolė šunį. Moteris grįžinėjo iš daržo prisirovusi porų ir nustėro pamačiusi, kaip ant šuns šoka laukinis žvėris.
„Aš nemoku pasakyti. Matėte, kaip katė puola? Susirietusi ir tuo momentu, kai aš atėjau – jos susikibo. Lūšis puolė mano šunį. Jūs įsivaizduojate, kaip man reikėjo elgtis, jei nebūtų buvę tų porų. Aš gi ją aptalžiau su tais porais“, – sako Diržų kaimo gyventoja.
Kalytė Lara sunkiai sužeista. Sukandžiotos kojos šuo neprimina, ji ištinusi, matyti kandimo žymės. Iškart po aršios kovos, Raimonda aviganę nuvežė į veterinarijos kliniką. Ten ją apžiūrėjo ir paskiepijo nuo pasiutligės. Moteris sako, kad betalžydama porais agresyviai nusiteikusį žvėrį negalvojo, kad lūšis gali ir ją pulti. Apie tai susimąstė vėliau, kai šokas praėjo.
„Nė vienos sekundės. Man buvo svarbiausia gelbėti savo šunį. Viskas. Mano tokia mintis. – Ji buvo stipriai įsikabinus? – Žiauriai, žiauriai“, – pasakoja Raimonda.
Lūšies pasirodymas kaime nustebino ir Druskininkų aplinkosaugininkus. Kad šis plėšrus žvėris vidury dienos vaikščiotų gyvenvietėje – itin retas atvejis.
„Lūšis tai yra baikštus gyvūnas. Toliau būna nuo žmonių. Mišriuose miškuose, kur mažiau triukšmo, nevyksta varyminės medžioklės. Pagrindinis priešas tai yra žmogus“, – teigia Sigitas Kvaraciejus.
„Tai, sakau, man irgi buvo šokas, kad lūšis. Būčiau gal vilką pamačiusi, nes aš esu mačiusi miške, gal būtų ne toks šokas buvęs“, – tikina Raimonda.
Aplinkos apsaugos specialistas ir medžiotojas S. Kvaraciejus sako, kad kartą teko sprukti nuo įniršusios lūšies. Per medžioklę su žvėrimi susidūrė. Vyras mano, kad netoli buvo jos jaunikliai, todėl buvo agresyviai nusiteikusi.
„Ji agresyviai artinosi, šnypštimas buvo nuo jos, teko pasitraukti. – Jeigu jaučia pavojų, gali ir žmogų užpulti? – Manau, kad taip. Bet pas mus nefiksuotas šitas dalykas“, – aiškina S. Kvaraciejus.
Beslampinėjančią lūšį pasakoja matę ir gretimų kaimų gyventojai. Gali būti, kad tai tas pats žvėris. Specialistai mano, kad arba laukinė katė serga pasiutlige, arba į kaimą ateina alkio genama. Lūšys yra saugoma rūšis, jų medžioti negalima. Manoma, kad Lietuvoje iš viso gyvena ne daugiau šimto lūšių.
