Vakar sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ rodyta dokumentinio filmo „Istoriją kuriame kartu“ premjera. Mažiau nei valandos trukmės juostoje pasakojama apie tautinių mažumų sambūvį Lietuvos istorijos verpetuose.
Filmą apie Lietuvoje šimtmečiais gyvavusias kitakalbes kultūras kūrė senoji, po pasvietį išblaškyta „televizininkų gvardija“. Jo režisierė Janina Lapinskaitė, scenarijų rašė buvusi televizijos žinių vedėja Ala Asovskaja, filmavo operatorius Vytas Plytnikas, montavo Arvydas Raginis. Filmas skirtas 2009 metų Europos paveldo dienoms.
Ne šalia, o kartu.
Išskirtinio dokumentininkų žvilgsnio susilaukė ukrainiečių ir baltarusių, lenkų, žydų, karaimų, totorių bendruomenių pastangomis išsaugotas nekilnojamasis paveldas - maldos namai, buities pastatai. Kūrybinė komanda aplankė daugybę išlikusių kultūros objektų, pabirusių po visą kraštą. Geografinė ir istorinė jos kelionė kažkokiu stebuklingu būdu sutilpo į 54 minučių juostą. Filmo scenarijaus autorė A.Asovskaja LŽ su liūdesiu pripažino, kad daug surinktos, nufilmuotos medžiagos teko atsisakyti. Tarsi paklūstant tragikomiškam laikotarpio kvietimui susiveržti diržus. „Sunkiausia buvo paaukoti kai kuriuos dalykus. Tačiau kalbėsi apie viską - nepapasakosi nieko“, - guodėsi A.Asovskaja. Visi juostos kūrėjai, vieni ilgiau, kiti - trumpiau, yra dirbę Lietuvos televizijoje. „Esu informacijos žmogus, „žiniukė“, o Janina - poetė. Ir tai, ką mums visiems su Vytu pavyko padaryti - nepaprasta!“ - džiugiai prisipažino scenaristė. Pasak jos, filmo autoriai dabarties aktualijų negvildeno, o siekė priminti, kas siejo tautines grupes praeityje. „Iš tiesų, juk gyvename ne šalia, o kartu“, - teigė pašnekovės. „Kažkokia fantastika“ - taip A.Asovskaja apibūdino filmo režisierės kūrybinį profesionalumą.
Nors persiplėšk
Įdomu, kad režisierė J.Lapinskaitė atsiskleidė nauja, faktais grįsto filmo kūrėjos amplua. LŽ kalbinta filmo kūrėja sakė, kad darbas ją labai intrigavo, nes tokios stilistikos filmų ji dar nebuvo dariusi. „Čia daug faktų, tačiau juos sužinoti man pačiai buvo labai įdomu“, - teigė J.Lapinskaitė. Lyg privalėdama įvykdyti pasakišką užduotį - „ateik nei nuoga, nei apsirengusi“ - režisierė siekė žvilgtelėti į kiekvieną tautinę bendriją, nors kiekvienai derėjo skirti tiek „juostos laiko“, kiek jo teko visoms drauge. Kūrybinė komanda lankėsi totorių, karaimų, ukrainiečių kaimuose. „Galiu prisipažinti - jei ne šis filmas, greičiausiai į tas vietoves niekad nebūčiau nuvykusi“, - sakė J.Lapinskaitė.
Dokumentinę juostą pradėta sukti rugpjūtį. Kūrėjai, anot filmo prodiuserio A.Žvinakevičiaus, stengėsi kalbėti apie praeitį, tautinių mažumų atsiradimą ir virsmą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos dalimi. „Tūkstantmetį švenčiančią mūsų valstybę kūrė ne tik lietuviai, bet ir kitų, čia prieglobstį radusių tautų atstovai“, - sakė jis. Filme buvo atsisakyta balso „už kadro“, visa informacija perteikiama pašnekovų - savosios kultūros stebėtojų, literatų, žurnalistų lūpomis.
Mindaugas Klusas
