24 metų alpinistui iš Izraelio Nadav Ben Yehuda iki didžiausios gyvenimo svajonės tebuvo likę 250 metrų. Tačiau jaunas vyras neįkopė į Everestą, nes pamatė be sąmonės gulintį alpinistą ir nuskubėjo jam į pagalbą.
„Jis tarsi laukė pabaigos", - sako Nadav Ben Yehuda, prisiminęs prieš daugiau nei savaitę nutikusį neeilinį gyvenimo įvykį.
Tuo metu Nadav artėjo prie didžiosios gyvenimo svajonės: užkopti ant aukščiausio planetos kalno - Everesto (Džomolungmos). Iki 8848 metrų aukščio viršūnės tebuvo likę mažiau nei 300 metrų, kai staiga Izraelio ekstremalas pastebėjo be sąmonės gulintį alpinistą.
Akimirksniu nutraukęs kopimą iki svajonės viršūnės, Nadav nuskubėjo pagalbom. Netrukus jis pamatė, kad tai buvo bazinėje stovykloje matytas kolega, draugas - turkas Aydin Irmak.
Tą dieną oras buvo labai prastas ir šaltas. Naktį Evereste žuvo net keturi alpinistai. Tačiau valingas ir užsispyręs N.Ben Yehuda tęsė kopimą aukštyn ir neliko stovykloje.
„Jaučiau nuovargį, bet tęsiau viršūnės šturmą, - „The Jerusalim Post" prisipažino N.Ben Yehuda, kuris būtų įtapęs tik šeštuoju ir jauniausiu Izraelio gyventoju, užkopusiu ant Everesto.
Tačiau jis su vedliu išvydo sukrečiantį vaizdą: tarp ledo ir sniego gulėjo stovyklos draugas - turkų alpinistas A.Irmak.
„Kaip elgtis net nekilo nė menkiausios abejonės, - skubėjęs padėti turkui tikino Nadav, kuris kopdamas jau matė dviejų alpinistų kūnus. - Šį pavasarį visi atsimins Everestą, kaip mirčių laiką".
Šiais metais ant Everesto žuvo jau daugiau nei 50 alpinistų, o tą naktį - keturi: iš Vokietijos, Kanados, P.Korėjos.
Tačiau Izraelio alpinisto bei vedlio valia ir, žinoma, žmogiškumas, padėjo išsaugoti vieną gyvybę - be sąmonės buvusį turką pavyko išgelbėti.
Užsikrovę sužeistąjį ant pečių du alpinistai turką iki stovyklos nešė daugiau nei aštuonias valandas. Pakeliui jie suteikė pagalbą gruzinui ir britui.
Sunkumų sukėlė ir tai, kad deguonies kaukė neveikė, oro temperatūra nukrito iki 40 laipsnių šalčio, o izraelietis nušalo pirštus, kurių kelis gali tekti amputuoti.
Likimo ironija: Aydin nelaimėn pateko, jau leisdamasis nuo Everesto, kurio viršūnę jis pasiekė. Savo svajonės izraelietis neįgyvendino, tačiau jis pasiekė didesnę viršūnę - išgelbėjo žmogaus gyvybę.
„Gelbėkitės, palikite mane", - šnabždėjo sąmonę atgavęs, bet tarsi sapne buvęs turkas, kurio šerpas pavėlavo dvi valandas. Kopdamas per šaltį ir didelį vėją jis pametė pirštines, po to sulūžo deguonies kaukė. Turkas leidosi tol, kol neteko sąmonės dėl deguonies trūkumo.
„Jei dar būtų praėję šiek tiek laiko, jau būčiau miręs. Jau laukiau mirties. Kai atgavau sąmonę pamačiau Nadav akis. Jis kartojo mano vardą. Tai buvo stebuklas. Jie nešė mane, o aš kartojau palikti, nes suvokiau, ką reiškia per šaltį nešti ant pečių nuo Everesto žmogų ir dar neturint deguonies kaukės bei sušalusiomis rankomis, - bendrame susitikime neslėpė turkas. - Nadav man išgelbėjo gyvybę. Jau anksčiau mes buvome draugai, o dabar tapome broliais".
