Šaltoką rytą Ricardo Lenoiro turguje prie Bastilijos, pensininkė Palmira Munio nerimaudama laukė eilėje prie mėsininko paviljono. „Geras arklienos kepsnys, greitai apkeptas iš abiejų pusių ir patiekiamas su krauju – labai gardu“, - ko laukianti paaiškino ji.
„The Guardian“ rašo, kad 76-erių metų moteris arklieną šiame turguje perka porą kartų per savaitę jau antrą dešimtmetį. Tačiau šią savaitę eilė buvo neįprastai ilga. Priežastis? Europoje kilęs skandalas po to, kai šaldytoje lazanijoje buvo rasta arklienos. Jis įrodė, kad blogos reklamos nebūna ir stebėtinai užaugino tradicinių Prancūzijos arklienos pardavėjų populiarumą.
Prancūzijos arklienos pardavėjų pramonės asociacija tvirtina, kad šios mėsos pardavimai nuo skandalo pradžios išaugo 15 proc. O štai šaldytus pusgaminius prancūzai renkasi kur kas apdairiau – jų pardavimai šalyje krito 5 proc., tačiau išaugo ekologiškų parduotuvių populiarumas: pirkėjai užplūdo mėsininkus, norėdami įsigyti arklienos.
Specializuoti mėsininkai
„Niekuo negali pasitikėti labiau nei gera arkliena prekiaujančiu mėsininku“, - tvirtina kita arklienos pirkėja, ką tik paklojusi kiek mažiau nei 5 eurus (apie 17,25 lito) už „puikios kokybės“ arklio mėsos gabalą.
Stovėdamas prie vitrinos, kurioje išdėlioti arklienos kepsniai, džiovinta arklienos dešra, paštetas bei pjaustymo mašina šviežiai mėsai supjaustyti, kad ji galėtų būti patiekiama kaip tartaras, mėsininkas Danielis Adamas sako, kad jo pardavimai pastebimai ūgtelėjo po lazanijos skandalo.
„Visi kalba apie arklieną, - sako jis. – Žmonės galvoja: „O, arkliena! Buvau visai pamiršęs apie šią mėsą, reikia jos paragauti“.
Jis sako, kad skandalas dėl „jautienos“ pusgaminių nesukėlė neigiamų asociacijų su arkliena.
„Žmonės labiau abejoja tvarka maisto pramonėje“, - aiškina jis.
Paryžietis D. Adamas mėsininku dirba daugiau tris dešimtmečius. Jo parduodama arkliena atkeliauja iš Sarthe‘o bei Mayenne regionų, esančių Prancūzijos šiaurės vakaruose. Bet jis tvirtina, kad atsinaujinusį susidomėjimą arkliena pastebėjęs dar prieš lazanijos skandalą. Ypač tarp jaunų ir naujų klientų.
D. Adamas arklienos mėsinėjimą apibūdina kaip itin didelio tikslumo reikalaujantį amatą: „Esame apibūdinami kaip mėsos chirurgai“, - tvirtina jis.
Tarp mėsininko klientų yra britų, gyvenančių Paryžiuje bei asmeninių įžymybių virėjų, gyvenančių netoli turgaus.
Prancūzijoje arklienos vartojimas įprastas nuo XVIII amžiaus. Šimtmečius tai buvo pigus, dirbančiosios klasės maistas. Daugiausia arklienos vis dar suvalgoma Prancūzijos šiaurės rytų regionuose, kuriuose buvo anglių kasyklos, taip pat Paryžiuje bei pietryčių Prancūzijoje. Vis dėlto nuo praėjusio šimtmečio devinto dešimtmečio, arklienos vartojimas nuolat mažėjo. Šiandien apie 16 proc. Prancūzijos namų ūkių perka arklieną. Pastaruosius metus ši pramonė vykdė rinkodaros kampanijas, reklamuodama neriebų ir nedaug cholesterolio turinčią mėsą, ypač taikydamasi į moteriškąją auditorijos dalį. Ir nepaisydama Bridgitte Bardot surengtos kampanijos prieš arklienos valgymą.
Prancūzai per metus suvartoja apie 20 tūkst. tonų arklienos, tačiau Italijoje, kur arklienos dešra ir smulkinta mėsa yra populiari, tauta suvalgo dvigubai tiek arklienos.
Tik šios mėsos darinėjimu užsiimantys meistrai per dešimtmetį Prancūzijoje tapo beveik retenybe. Viena po kitos užsidarančios arklienos mėsinės buvo ženklas, kad dauguma šios profesijos atstovų išeina į pensiją ir neranda sau pamainos. Be to, trys ketvirtadaliai prancūzų, valgančių arklieną, yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Jaunesnių nei 35-erių klientų dalis sudarė vos 7 proc. 2011-aisiais.
Piktinasi tvarka maisto pramonėje
„Pirmą kartą perku arklieną. Iš pradžių nežinojau, kur tai galima padaryti, tačiau buvau tikra, kad arklienos nepirksiu prekybos centre. Norėjau rasti specializuotą mėsininką“, - žurnalistams sakė Magalie Hennequin, įsigijusi arklienos kepsnių.
Ji tvirtina, esanti pasipiktinusi šaldytų pusgaminių etikečių skandalu.
„Žmonės turi teisę žinoti, kas yra jų maiste“, - sako ji.
Mados kūrėjas ir stilistas Francis Philippe, įsigijęs didelį gabalą konservuotos arklienos dešros, tvirtino, kad lazanijos skandalas yra tiesiog juokingas.
„Tai pačių vartotojų kaltė, jei jie nusprendžia pirkti pusgaminius, apie kurių sudėtį jie nieko neišmano. Nueiti į turgų užtrunka valandą, šviežia arkliena iš mėsininko kainuoja nedaug, bet to, pabendrauji su žmonėmis“, - aiškina jis.
Nors restoranų, patiekiančių arklieną daugiau yra Belgijoje nei Paryžiuje, norintiems paragauti tokių patiekalų kaip konservuota arklienos dešra ar smegenys, rekomenduojama apsilankyti populiariame „Le Taxi Jeune“ bistro trečiajame rajone.
Skandalas - visoje Europoje
Ekonomika.lt primena, kad susirūpinimas dėl arklienos pirmiausia kilo sausio viduryje, kai Airijos pareigūnai aptiko šios mėsos pėdsakų mėsainiuose su jautiena, pagamintus Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje bei pardavinėtus tokiuose prekybos centruose kaip „Aldi“ ar „Tesco“.
Skandalas paaštrėjo, kai Prancūzijos įmonė „Cimigel“ perspėjo Švedijos šaldytų maisto produktų gamybos milžinę „Findus“, jog arklienos esama produktuose, kurie pagaminti pagal jos užsakymą ir pardavinėti Didžiojoje Britanijoje.
Arklienos priemaišos vartoti paruoštuose produktuose su „jautiena“ jau buvo patvirtintos gaminiuose, parduodamuose Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Į šį skandalą įsitraukus Italijai ir Ispanijai, panašu, kad jis paveikė didžiąją dalį Europos. Europos Sąjunga, siekdama nuraminti nervingus vartotojus dėl maisto saugumo ir užbaigti skandalą dėl arklienos, penktadienį sutiko nedelsiant pradėti gaminių su mėsa tyrimus, ieškant arklių DNR pėdsakų.
Šveicarijos maisto pramonės milžinė „Nestle“ tapo dar viena bendrove, paveikta Europoje įsiplieskusio skandalo dėl arklienos, kai paskelbė atšaukianti iš prekybos centrų Italijoje ir Ispanijoje du makaronų produktus dėl nustatytų nepageidaujamos mėsos priemaišų.
Šis pranešimas buvo paskelbtas, kai Vokietijos pigių prekių tinklas „Lidl“ išėmė iš savo parduotuvių Suomijoje, Danijoje ir Švedijoje kai kuriuos šaldytus maisto produktus, kuriuose taip pat buvo rasta arklienos. „Lidl“ praeitą savaitę nurodė aptikusi arklienos pėdsakų jautienos guliaše ir makaronuose su Bolonijos padažu, kurie buvo pardavinėjami šios bendrovės parduotuvėse Austrijoje.
Tuo tarpu Prancūzijos bendrovei „Spanghero“, kuri sukėlė nerimą visoje Europoje veikiausiai pardavusi 750 tonų arklienos kaip jautieną, buvo leista vėl gaminti maltą mėsą, dešreles ir maisto pusgaminius.
