Tokią viltį neįgaliesiems suteikė pradėti mokymo kursai „Neįgalių žmonių centro organizacinių ir verslumo gebėjimų stiprinimas“. Juos veda Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė.
Kursų dalyvius ji drąsino ir savo pavyzdžiu: prisipažino, kad anksčiau ragavo bedarbės duonos, pardavinėjo savo pieštus paveiksliukus, mėgino gaminti albumus ir atkakliai ieškojo kitų pragyvenimo šaltinių.
Tuo, kad per krizę neįgaliesiems būtų suteikta galimybė išmokti verslo pradmenų, pasirūpino Neįgaliųjų žmonių centras ir jo vadovė Stanislava Balčiūnienė. Organizacija parašė projektą ir laimėjo finansavimą iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių fondų.
Neįgalių žmonių centras gavo 188 tūkstančius 500 litų. Planuojama pamokyti 80 žmonių. Kursų dalyviai pagal amžių suskirstyti į keturias grupes. Iš projekto lėšų buvo įrengta mokymų klasė, bus nupirktas neįgaliesiems pritaikytas mikroautobusas, nes mokytis nori ir vežimėlyje sėdintys žmonės.
Mokymai tęsis 8 mėnesius. Kursų trukmė – 60 akademinių valandų, iš jų 12 paskaitas skaitys psichologas. Kiekvienas kursų dalyvis galės gauti 2 valandas individualių nemokamų konsultacijų.
Sužinos ir mokesčių paslapčių
Panevėžio verslo konsultacinio centro vadovė į pirmąją pamoką susirinkusiems neįgaliesiems paaiškino, kokių dalykų juos mokys, kaip įgytos žinios jiems pravers.
„Valstybė iš verslininkų iš tiesų pasiima nemažai per mokesčius. Juos reikia mokėti, tačiau jūs sužinosite, kaip valstybei nesumokėti daugiau, nei reikia“, – A.Ramanauskienė neįgaliesiems žadėjo duoti konkrečių ir praktiškų patarimų.
Ji gyrė negalią turinčius žmones, kurie kaip įmanydami kabinasi į gyvenimą, stengiasi užsidirbti, užuot tik prašę pašalpų. Jos nuomone, nieko smerktino, kad žmogus nuvažiuoja į Gariūnus, nuperka prekę pigiau, o Panevėžio turguje ją parduoda brangiau. Tai irgi verslas.
Pasak lektorės, savo verslą gali pradėti kiekvienas, netgi sunkmečiu. Tik reikia noro, tam tikrų žinių, ryžto ir dar – kad būtų bent šiek tiek Dievo duota gabumų.
Direktorė pardavinėjo paveikslėlius
Verslo konsultacinio centro direktorė atvirai papasakojo, kad kažkada ir ji buvo likusi be darbo, ėmėsi savo verslo, nors tuo metu neturėjo jokių verslo žinių.
A.Ramanauskienė nepriklausomybės pradžioje neteko darbo vienoje mokymo įstaigoje, joje buvo išdirbusi 17 metų. Bedarbe tapusi moteris kurį laiką su džiaugsmu atsidėjo šeimai: virė, skalbė, tvarkė namus, tačiau vėliau ją, pratusią dirbti ir užsidirbti, tokia padėtis pradėjo slėgti.
A.Ramanauskienė prisiminė savo pomėgį piešti ir dailės mokykloje įgytus tapybos įgūdžius. Ji ėmė piešti paveikslėlius ir juos pardavinėti.
Per dieną nupiešdavo vidutiniškai dešimt. Vieną kūrinį parduodavo po 10 tuomečių rublių, taigi per dieną užsidirbdavo 100 rublių. Pradedančioji verslininkė suskaičiavo, kad, atmetus išlaidas, jai lieka apie 80 rublių. Dirbdama mokykloje dėstytoja per mėnesį ji uždirbdavo apie 300 rublių.
Tačiau netrukus A.Ramanaus-kienė sakė išsisėmusi ir metusi paveikslėlių verslą. Paskui ji mėgino gaminti albumus, ieškojo kitų pragyvenimo šaltinių, kol įkūrė savo įmonę, teikiančią buhalterinės apskaitos paslaugas.
„Iš kūrybos gali pragyventi tik garsūs menininkai. Kitiems savo gebėjimus piešti, lipdyti, drožti reikia paversti amatu“, – mokė Verslo konsultacinio centro vadovė.
Ji neįgaliuosius įspėjo nesitikėti iš savo verslo praturtėti. Pasak jos, jau praėjo tie laikai, kai pelnas siekdavo 100 ar 50 procentų. Dabar reikia džiaugtis, jeigu nuo 100 litų uždirbi 10 litų, tai yra 10 procentų.
A.Ramanauskienė taip pat pabrėžė gebėjimo pristatyti, parduoti savo prekes ar paslaugas svarbą. Direktorės tikinimu, to galima išmokti, tad ji pasistengs tas žinias perduoti kuo suprantamiau, duos praktinių patarimų.
Siūlė nesidalinti idėjomis
Neįgaliesiems, kaip ir visiems, galvojantiems pradėti savo verslą, maga sužinoti, kuo šiuo metu labiausiai apsimoka užsiimti. Tačiau atsakymo į šį klausimą iš Verslo konsultacinio centro vadovės jie neišgirdo.
„Jeigu žinočiau, kaip uždirbti didelius pinigus, pati tą padaryčiau. Ir taip jums atsakys kiekvienas patyręs verslininkas. Gera idėja – pinigai. Todėl, jeigu jaučiate, kad turite gerų sumanymų, nesidalinkite jais su visais. Nes idėją gali pavogti jums dar nespėjus jos pradėti įgyvendinti“, –kalbėjo lektorė.
Pasak Neįgalių žmonių centro vadovės S.Balčiūnienės, savo verslą yra pradėjęs ne vienas sveikatos problemų turintis panevėžietis. Ji tikisi, kad šie mokymai neįgaliesiems bus savotiška meškerė, kurią turėdami jie jau galės pasigauti žuvį patys.
„Nesakau, kad visi kursų dalyviai taps verslininkais, bet jeigu nors keli sugebės susikurti darbo vietą sau, šeimos nariams, o jeigu seksis – ir kitiems, tai jau labai gerai. Žinios, kurias jie čia gaus, pravers be išimties visiems“, – tikino S.Balčiūnienė.
Rankų nenuleidžia
Vienas iš kursų dalyvių – 48 metų panevėžietis Gediminas Grigas – sakė turįs minčių apie savo verslą, tačiau stokojąs žinių, ryžto. Jis tikisi, kad kursai padės tvirčiau pasijusti ir apsispręsti. Jau metai, kai yra bedarbis. Įmonė, kurioje jis dirbo autokrautuvo vairuotoju, bankrutavo.
Po žmonos mirties G.Grigas šešerius metus vienas augina keturis vaikus nuo 6 iki 19 metų. Vyriausioji dukra šiemet baigė vidurinę, įstojo į kolegiją. Didelė šeima nelengvai verčiasi. Todėl tėvas dieną naktį galvoja apie galimybes užsidirbti.
G.Grigas yra Darbo biržos klientas, kelis kartus buvo siųstas pas potencialius darbdavius, tačiau nuėjus paaiškėdavo, kad vieta jau užimta. Darbo paieškas apsunkina ir tai, kad dėl sveikatos būklės jis negali dirbti sunkių darbų.
Vyras turi minčių sukurti nedidelį savą verslą, tačiau sako, kad kol kas konkrečiau apie tai kalbėti dar anksti. Galbūt baigęs kursus galės būti atviresnis.
Inga Smalskienė
