.jpg)
Osvaldas į chirurgo kabinetą užsuko ne sveikatos problemų prispaustas. Vilnietis nusprendė pasitikrinti dėl burnos vėžio – agresyvios ir ypač greitai progresuojančios onkologinės ligos. Po kelias minutes užtrukusios procedūros vyras lengviau atsikvepia.
„Rezultatai geri. Pasirodo, be reikalo jaudinausi. Kiekvieną kartą, kai eini pas daktarą, būna neramu", – sako Osvaldas.
Nemokamai dėl burnos vėžio tikrintis šalies gydymo įstaigose galima ištisus metus. Visgi net ir supaprastinus tvarką gydytojų kabinetų duris tautiečiai varsto vangiai. Ir ypač vyrai, kuriems ši pavojinga liga nustatoma keturis kartus dažniau nei moterims. Kasmet Lietuvoje naujų burnos vėžio atvejų fiksuojama per 300.
O kovą dėl gyvybės per metus vidutiniškai pralaimi apie 200 tautiečių. Medikai tikina, kad pusei įvairiais skausmais ar dariniais burnoje besiskundžiančių pacientų buvo nustatytas jau išplitęs ketvirtos stadijos vėžys.
„Labai dažnai pacientai nekreipia dėmesio į žaizdelę, opelę, neaiškią išaugą gomuryje, ant lūpos ar ant liežuvio. Tai tiesiog ignoruojama. Tepama įvairiais tepaliukais", – sako burnos chirurgas Dalius Matkevičius.
Gydytojas gyventojus ragina nelaukti, jei net ir nedidelė žaizdelę ar neįprastas iškilimas burnoje negyja ar nesitraukia ilgiau nei savaitę.
O štai Žalgirio klinikos vadovė Alina Pūrienė siūlo suklusti rūkančiuosius bei kilnojančius taurelę. Net 7 iš 10 pacientų, kuriems diagnozuojams burnos ar burnaryklės vėžys, turi žalingų įpročių. Visgi su burnos gleivinės epitelio ląstelių vėžiu, kuris gali susiformuoti ir vystytis bet kurioje burnos vietoje – ir liežuvyje, ir net žandikaulyje – susiduria ir nerūkantys ar alkoholio nevartojantys.
Onkologinę ligą gali lemti net ir per dažnas aštraus maisto vartojimas, perkaitimas saulėje, taip pat lytiniu būdu plintantis papilomos virusas. Žinoma, itin svarbu rūpintis burnos higiena, prižiūrėti dantis.
„Jei yra aštrūs kraštai protezo, danties išlūžusio ar ėduonies pažeisto, pastoviai yra dirginama jautri burnos gleivinę. Ir tas dirginimas sukelia vėžinių ląstelių išsivystymą", – įspėja A. Pūrienė.
Alytiškis Vitas yra vienas iš tų, kuris išgirdo grėsmingą diagnozę. Dar prieš septynerius metus. Vyras pasakoja, kad po po danties traukimo procedūros burnoje iškilo guzelis, kuris su laiku vis didėjo. Į medikus iš pradžių nesikreipė galvodamas, jog ištraukus dantį taip ir turėtų būti. Visgi aštrėjantis skausmas priverti ieškotis pagalbos. Tuomet ir prasidėjo iki šios dienos trunkanti kova už gyvenimą.
„Buvo pripažinta ketvirta onkologinės cistos stadija. Pragulėjau 33 paras stacionare. Vėliau chemoterapija, švitinimai. Ir tas mano draugas „žandikaulinis“ kaip ir užmigo", – sako pacientas.
Kartu su vyru ugnį ir vandenį perėjusi Vida atvirauja – sunkaus gydymo buvo galima išvengti, jei Vitas būtų sveikata susirūpinęs anksčiau.
„Ar to laiko stoka, net nežinau. Kol nesusiduri žmogus su tokiais atvejais, tai paprasčiausiai nepagalvoji", – kalbėjo moteris.
Chirurgai neslepia – operuojant jau pažengusį burnos vėžį tenka šalinti ne tik patį auglį, bet kartais ir liežuvį, žandikaulį, didelius burnos ertmės plotus. Tad po operacijos laukia ar organų ar kaulų atkūrimo procedūros. Tuo metu pacientai negali įprastai maitintis ir net nuryti maisto, kalbėti, pakinta ir veido bruožai.
„Jei jau išplitęs ir išplitusios metastazės į kaklą, tai yra daroma didelė operacija, atsiranda didelė deformacija. Reikia pašalinti daug ir sveikų audinių. Šalinami kaklo limfmazgiai", – dėstė chirurgas D. Matkevičius.
Pasak specialistų, pati vėžio diagnozė tautiečius gąsdina labiau nei ligos gydymas ar padariniai. Todėl ir nemokamai tikrintis ateina ne dešimtys tūkstančių, o tik šimtai.
„Vengimas tikrintis suvokiamas žmogiška prasme. Taip, baisu, kad nebūtų vėžys, bet su vienu kolega diskutavome – baisu, tai baisu, bet kas bus jei lauksi? Laukimo metu būklė ne gerėja, o blogėja", – kalbėjo žandikaulio chirurgas Linas Zaleckas.
Nors burnos vėžys nustatomas ir jaunesniems žmonėms, pagrindinis ligos taikinys yra 50–70 metų vyrai. O ši grupė, pasak ekspertų, labiausiai užsispyrusi, besivadovaujanti stereotipais ir juos reikia keisti.
„Kaip vyras save identifikuoja save kaip vyrą? Kokios turėtų būti savybės? Turėtų būti stiprus ir liga, tai savotiškas silpnumo požymis. Tu turi pats spręsti problemas, o ne ieškoti pagalbos. Tai tol, kol mes turime tokią vyriškumo sampratą, tol mūsų vyrai ir serga dažniau ir nukenčia nuo to", – mano sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Burnos ir burnaryklės vėžys pasaulyje kasmet pasiglemžia daugiau nei 10 tūkstančių gyvybių.
