„Yra tokių žmonių , kaip aš vadinu, meluojančių tiesiai į akis , bet žinot gydytojo neapgausi, jis su patirtimi, turi intuiciją, kuri jam leidžia arba tyrinėti tą ligonį ir pasakyti, kad jūs nesergate. Arba tiesiai pasakyti, kad jūs nesergate ir naudojatės tuo“, - sako šeimos gydytoja Ieva Okulič.
Tačiau kiti turi pažįstamą gydytoją, kuris nieko prieš simulianto poilsį. SODROS duomenimis, pernai laikino nedarbingumo lapelių išduota du kartus daugiau nei prieš penkmetį – iš viso per 720 tūkstančių. It musės ėmė kristi tie, kurie turėtų būti patys tvirčiausi – darbuotojai iki 30-ies. Darbdaviai įtūžę – įtaria darbuotojų piktnaudžiavimą.
Nuo 2009 metų gegužės už 3-7 nedarbingumo dienas „Sodra“ mokėdavo 40 proc., o nuo aštuntos - 80 proc. atlyginimo dydžio ligos pašalpą. Pirmas dvi ligos dienas apmokėdavo darbdavys. Nuo praėjusių metų ligos pašalpos dydis grąžintas į buvusį - dabar susirgęs darbuotojas iš karto gauna 80 proc. atlyginimo dydžio išmoką. Tad sirgti, pasak darbdavių, dabar apsimoka.
Žmonės gatvėje sako, kad darbo vietas saugo, todėl stengiasi nesimuliuoti. Kai kurie iki šiol ir sirgdami eina į darbą, kad tik darbdavys neužsirūstintų.
Darbdaviai aiškina, kad miestuose simuliavimo atvejų ne daugiausiai – daugiau jų rajonuose, ypač tada, kai prasideda intensyvūs žemės ūkio darbai. Tada daug ligonių galima sutikti dirbant nuosavuose laukuose. Biuletnius dažniau ima ird irbantys valdiškoje tarnyboje. Visgi, skaičiai, pasak Seimo sveikatos komiteto pirmininkės, nėra tokiedrastiški – jei žmonės išties simuliuotų, nepirktų vaistų. O jų per penkmetį parduodama panašiai tiek pat.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
