Pagaliau ir Lietuvoje ėmė dygti optimizmo daigai. Apklausos rodo, kad didesnė dalis lietuvių nemano, kad nedarbas dar gali augti. Tačiau ar verta tuo džiaugtis, jei bedarbių gretas retins ne naujos darbo vietos, o tik tuštėjanti – emigruojanti – Lietuva.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija RAIT pateikė duomenis, kad tik 38 proc. Lietuvos gyventojų šiemet prognozuoja nedarbo augimą (bendras pasaulio rodiklis – 45 proc.). Iš daugiau nei pusės šimto pasaulio šalių nedarbo mažėjimą prognozuoja 27 proc., o stabilumo darbo rinkoje tikisi tik 23 proc.
Gal kai labai bloga padėtis, lietuviai net bijo galvoti, kad gali būti dar blogiau?
„Gali būti ir taip, – sutiko psichoanalitikas Olegas Lapinas. – Kita vertus, Lietuvos gyventojų optimizmas nebūtinai susijęs su tuo, kad nedarbas, kaip prognozuojama, neaugs. Optimistas ir be darbo nebijos likti.“
Kai kurie lietuviai, jo nuomone, optimistiškai vertina ateitį ir todėl, kad mato, kokia didelė tautiečių emigracija. Jie esą svarsto: jei žmonės ir toliau taip emigruos, vadinasi, nedarbas neaugs.
Nedarbas negresia
Optimizmo doze lietuvius lenkia tik vokiečiai – kad nedarbas šįmet augs, mano tik 27 proc. Vokietijos gyventojų – ir Lotynų Amerikos gyventojai (30 proc.).
Vokiečiai nepraranda optimizmo net laukdami darbo jėgos antplūdžio – šią gegužę šalis atveria darbo rinką kitoms Europos šalims.
„Vakarų šalių gyventojai yra didesni realistai, – pabrėžė psichoanalitikas. – Vakarų Europa, taigi ir Vokietija, ir dabar nestokoja atvykėlių iš trečiųjų šalių. Šie sudaro didžiąją bedarbių dalį ar dirba juodžiausius darbus. Todėl vokiečiai įsitikinę, kad nedarbas jei ir augs, jų nepalies.“
Perdėta baimė
Lietuviai tiki, kad nedarbas neaugs, bet darbo išlaikymo galimybėmis ne tokie užtikrinti. Abejojančių, ar pavyks išsaugoti darbo vietą, yra net 47 proc. apklaustųjų. Kodėl toks paradoksas?
Pasak O.Lapino, Lietuvoje pastaruoju metu darbdaviai darbuotojus gali pašalinti iš darbo greičiau nei anksčiau, todėl ir bijoma to. „Be to, vyrauja mitas, kad lietuviai – bejėgiai, įsikibę į darbą ir dreba, kad tik jo neprarastų, – pabrėžė jis. – Bet toji baimė yra perdėta.“
311,3 – Tiek tūkstančių bedarbių Lietuvoje buvo sausio 1 dieną
Išsibėgiosime – nedarbas neaugs
Algirdas Butkevičius, Seimo narys:
Jeigu Vyriausybė pateiktų konkrečias nedarbo mažinimo programas ir jas imtų įgyvendinti, tuomet išties būtų galima tikėtis, kad nedarbas Lietuvoje neaugs, o gal ir mažės. Bet kol kas poslinkių šia linkme nepastebiu. Praėjusių metų makroekonominiai šalies rodikliai prastesni už 2009 metų – tai ko tikėtis? Todėl matau vienintelę priežastį, kodėl ateityje gali pradėti mažėti nedarbas: nusivylę savo šalimi žmonės toliau masiškai emigruos. Darbo ieškos ten. Tik dėl to nedarbo rodikliai gali pagerėti. Žmonės išbėgios – ir nedarbas neaugs.
Sunkmečiu turėtų būti stipresnis valstybinis reguliavimas, ES skiriami pinigai turi būti protingiau naudojami – ekonomikai skatinti, darbo vietoms steigti. Tada būtų galima sakyti, kad tai – Vyriausybės nuopelnas.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
