Išmokų gavėjai apmaudauja, kad kasmet didėjantis dokumentų skaičius ir įvairių taisyklių gausa atima vis daugiau laiko bei jėgų, o kai kurie neapibrėžtumai stumia į aklavietę.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia, kad daugėja išmokų siekiančių ūkininkų, kurie nesilaiko Kompleksinės paramos reikalavimų. Dėl to pernai kontroliuojančios institucijos sankcijas pritaikė 7 606 ūkių šeimininkams – beveik dvigubai daugiau nei 2009 m. Dėl rastų pažeidimų ūkininkams neišmokėta 12 mln. 600 tūkst. Lt išmokų.
Vakariečiai pakantesni mėšlui?
Tiesioginių išmokų siekiantys ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonėse dalyvaujantys ūkininkai apgailestauja, kad ūkininkavimo ir išmokų gavimo tvarka kasmet vis griežtėja, o popierių tvarkymas reikalauja vis daugiau laiko.
„Dėl tų reikalavimų pildymo ūkininkams vis mažiau lieka laiko savo tiesioginiam darbui, kurio taip pat daugėja. Tai apkrova, iš kurios – jokios naudos“, – sakė Kupiškio rajono pieno ūkio savininkė Genė Žilinskienė.
Ūkininkai sutinka, kad nustatytos tvarkos reikia laikytis, tačiau įsitikinę, jog kai kurie reikalavimai – pertekliniai. Žemdirbiams linkę pritarti ir žemės ūkio konsultantai, padedantys įvertinti, ar ūkiai atitinka keliamas sąlygas gauti paramą.
„Tenka lankytis kitose ES šalyse, svečiuotis ūkininkų ūkiuose. Susidaro įspūdis, kad vakariečiams neužkrauta tiek reikalavimų. Ten nėra tokių griežtų mėšlo tvarkymo taisyklių, o mūsų miestiečiams labai jau pradėjo smirdėti kaime“, – teigė G.Žilinskienė.
Dėl ražienų – neapibrėžtumas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio rajono biuro augalininkystės konsultantas Gintas Jakštonis sutinka, kad kai kurie kompleksinės paramos reikalavimai yra nepakankamai aiškiai apibrėžti, dėl to nukenčia žemdirbiai.
„Štai kai kurie ūkininkai, dalyvaujantys aplinkosaugos priemonėje „Ražienų laukai per žiemą“, nežino, kaip vertinti nustatytą reikalavimą – minimalus žemės dirbimas“, – pastebėjo G.Jakštonis.
Kupiškio rajono ūkininkas Vytautas Stančikas patvirtino, kad jo įdirbtas ražienų laukas nepatiko NMA specialistams. „Ražienas nuskutome, tačiau dėl to sulaukėme NMA atstovų, kurie lankėsi kaimynų ūkyje, replikų. Sakė, kad ražienas reikėjo ne nuskusti, o lengvai kultivuoti. Taigi dabar gali taikyti sankcijas ir sumažinti išmokas“, – nuogąstavo kupiškėnas.
V.Stančikas tvirtino, kad deklaruodamas pasėlius išsiaiškino, jog ražienų lauką reikia lengvai įdirbti, ražienos turi matytis. Niekas esą neakcentavo, kad reikia būtent kultivuoti.
„Juk iš esmės jokio skirtumo – lengvai kultivuoti ar nuskusti. Dabar galime nukentėti dėl tokių neapibrėžtumų“, – krimtosi ūkininkas.
Ar V. Stančiko nerimas pagrįstas, „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo NMA specialistų.
„Dalyvaujantieji KPP „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ po derliaus nuėmimo privalo ne tik sutvarkyti šiaudus, juos surišant į ryšulius (ritinius), bet ir lengvai kultivuoti paviršių. Nėra reglamentuota, kokiu padargu turi būti atliktas kultivavimas. Galima naudoti ir skutiklį, ir lėkštes, tačiau svarbu, kad po skutimo ar lėkščiavimo matytųsi ražienos“, – paaiškino NMA Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Donata Macevičienė.
Taigi kuriuo NMA atstovų atsakymu turėtų pasikliauti paramos gavėjai? Ūkininkai prasitarė apie jiems susidarantį įspūdį, jog visokiais būdais ieškoma prasižengėlių, kad tik būtų sumažinta išmokos parama.
Susiejo su išmokomis
Specialistai aiškina, kad kompleksinė parama – tiesioginių išmokų susiejimas su aplinkosaugos, veterinarijos, maisto saugos, augalų apsaugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės išlaikymu ūkyje.
Kompleksinės paramos reikalavimai apima valdymo, trąšų, augalų apsaugos priemonių bei Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Jų laikymasis nuo 2009 m. susietas su tiesioginių išmokų mokėjimu.
Šiemet tiesioginių ir kompensacinių išmokų gavėjams taikomų Kompleksinės paramos reikalavimų sąrašą papildė 3 naujų reikalavimų grupės – augalų produktų naudojimo, maisto ir pašarų sauga bei gyvūnų sveikatingumo laikymasis.
Kitais metais reikalavimų našta ūkininkams dar padidės. Štai nuo 2012 m. tręšimo planus privalės turėti ir tie ūkiai, kurie tręš per 50 ha plotą. Šiemet tokiais planais privalėjo pasirūpinti tie ūkininkai, kurie tręšė didesnį nei 100 ha plotą. Anksčiau tręšimo planai buvo privalomi tiems, kurie tręšė daugiau kaip 150 ha.
Klumpa smulkieji ūkininkai
Žemės ūkio konsultantai pastebi, kad kompleksinės paramos reikalavimų sunkiau sekasi laikytis smulkesniems ūkininkams, kuriems privalu juos vykdyti, jei siekia tiesioginių ar kompensacinių išmokų.
„Mažų ūkių savininkai nelabai domisi reikalavimais, kol neatvažiuoja tikrintojai iš NMA. Radus pažeidimų, jiems mažinamos išmokos, tačiau patikrinami toli gražu ne visi paramos gavėjai“, – kalbėjo konsultantas G.Jakštonis.
Nesilaikantiesiems kompleksinės paramos taisyklių gresia išmokų sumažinimas. Už netyčinius pažeidimus taikoma sankcija siekia nuo 3 iki 5 proc., o už tyčinius – nuo 19 iki 23 proc.
Konsultantai padeda įvertinti, ar ūkiai atitinka Kompleksinės paramos reikalavimus. Šios jų paslaugos remiamos pagal KPP priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“.
Per 2009–2011 m. daugiau kaip 2 000 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių NMA pateikė paraiškas pagal šią priemonę ir gavo paramą konsultavimo paslaugoms apmokėti. Skelbiama, kad jau įvertinta daugiau kaip 1 000 ūkių.
Žemės ūkio konsultantai įvertina, kaip ūkiuose laikomasi valdymo (maisto saugos, ūkinių gyvūnų sveikatos ir gerovės, veterinarijos ir fitosanitarijos) bei Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Jie sudaro ataskaitą, kuria remdamiesi ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės ištaiso nustatytas klaidas.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
