Demokratai pasiūlė leisti vaikams nuo 14 metų turėti dujinius balionėlius, nors atsakomybė asmeniui pagal Lietuvos įstatymus kyla tik nuo 16 metų. Iki 16 metų už vaikų nusikaltimus atsako tėvai. Toksikologas Jonas Šurkus papasakojo istoriją, kai Klaipėdoje viena mergaitė dujų balionėlį panaudojo prieš klasės draugą, nes šis ją įžeidė, bet paskui mergaitės tėvai tiesiog net nekėlė nukentėjusiojo tėvų ragelio. Tiek tos tėvų atsakomybės.
Politikai susirūpino dėl nusikaltimų prieš vaikus, nors nusikaltimų skaičius prieš nepilnamečius metai iš metų mažėja, o labai daug smurto vaikai patiria ne gatvėje, o namuose.
Remiantis Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2022 metais iš viso nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš 1552 vaikus, iš jų net 646 vaikai nukentėjo šeimoje – nuo tėvų, įtėvių, globėjų, artimų giminaičių.
Gali pasitarnauti ir plaukų lako flakonas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas penktadienį surengė klausymus, kuriuose diskutuota, ar tikrai verta apginkluoti vaikus dujų balionėliais nuo 14 metų.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas atkreipė dėmesį, kad tame pačiame Seime svarstomas dar ir Pirotechnikos įstatymo pakeitimas, kur einama priešinga linkme: petardas norima leisti turėti tik asmenims nuo 18 metų. Taigi tarp įstatymų aiškiai matyti nesuderinamumas.
D. Domarkas taip pat įvardijo rizikas: iš vaiko balionėlis gali būti atimtas ir panaudotas prieš jį patį (nuo to galima ir apakti), paplitus balionėliams vaikai pradės juos naudoti tarpusavio santykių aiškinimuisi, suaugusieji apginkluodami vaikus tarsi nusiima savo atsakomybę apsaugoti vaikus ir, galiausiai, norime tarsi leisti naudoti balionėlius savigynai nuo 14 metų, bet jeigu tas pats dujų balionėlis bus panaudotas piktam tikslui prieš kitą asmenį, vaiko atsakomybę atsiranda tik nuo 16 metų. Iki tol atsako tėvai, o vaikai yra nebaudžiami.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas pabrėžė, kad labai norint lesti dujų balionėlius vaikams, reiktų aiškiai nurodyti, kokios koncentracijos balionėliai yra leistini, nes kai kurie jų skirti specialiosioms tarnyboms, taip pat būtina įtvirtinti pareigą tėvams vaikus apmokyti, kaip jais naudotis, ir reiktų aiškiai nurodyti, kur dėti balionėlius, kai vaikas mokykloje, nes mokykloje laisvai nešiotis tokio ginklo nederėtų.
Specialistas pripažįsta, jog dalis tėvų jau dabar yra aprūpinę vaikus balionėliais, o dalis apsaugai įdeda, tarkime, plaukų lako flakonėlį, nes ir šis apsiginti gali padėti, bet nesukelia jokios žalos.
„Tai nėra kažkoks stebuklingas ginklas ir kartais ginklo panaudojimas savigynai labai priklauso nuo žmogaus psichologinio pasiruošimo. Kartais žmogus turėdamas tą ginklą nesugeba jo panaudoti, sustingsta, negali apsiginti ir ne dėl to, kad ginklo neturi, o negali jo panaudoti iš baimės, iš susikaustymo. Nereikėtų to vertinti kaip panacėjos, kuri visiems padės“, – pasakojo Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala.
Psichologė: tai kodėl vaikams tada negalima alkoholio?
Psichologė, Vilniaus universiteto teisės psichologijos profesorė Ilona Laurinaitytė teigia, kad vaikų nuo 14 metų psichosocialinė branda nėra pakankama, kad jie galėtų priimti racionalius sprendimus dėl dujinio balionėlio panaudojimo savigynai. Ji pabrėžė, kad užpuolimo atveju net suaugusiam žmogui labai sudėtinga apsiginti, nes suveikia netikėtumo faktorius, be to, statistika rodo, kad daugiau nei pusę nukentėjusių vaikų yra iki 14 metų. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, jei 2022 metais iš viso nukentėjo 1552 vaikai, tai nukentėjusių vaikų iki 14 metų buvo 821.
„Neramu, kad bus paleistas džinas iš butelio. Labai nedidelė dalis vaikų gali suprasti atsakomybės laipsnį, kuomet nešioji tokį dalyką. Kas galės apsaugoti, jeigu viešajame transporte panaudos kažkokio konflikto metu? Kas bus už tai atsakingas? Mes kalbame apie psichosocialinę brandą. Pasvarstykime, kodėl jiems tada negalima vartoti alkoholio?“ – teigė I. Laurinaitytė.
Vienas pasiūlymo iniciatorių Vytautas Bakas kalbėjo, kad leidus naudoti dujų balionėlius savigynai vaikams, vis tik reikėtų drausti juos laisvai nešiotis mokykloje, nes mokykloje iš esmės yra saugu, ten už saugumą atsako suaugusieji.
„Mes kalbame, kad mokykloje mes galėtume sukontroliuoti, į spinteles sudėti ir panašiai, bet ėjimas į mokyklą turint tuos balionėlius ir santykių tarp vaikų aiškinimosi, mes šito neišvengsime. Yra daugybė patyčių, yra daugybė situacijų, kai tie balionėliai tikrai bus panaudoti. Mes turėtume jau dabar galvoti apie pasekmes, jeigu tai bus legalizuota: kas už tai atsakys, jeigu vaikas bus sužalotas, o pasekmės gali būti medicininės, jei vaikai santykius aiškinsis su dujų balionėliais“, – teigė I. Laurinaitytė.
Vaikų ir paauglių psichiatras Darius Leskaukas taip pat nepritarė iniciatyvai leisti vaikams nuo 14 metų naudoti dujų balionėlius savigynai, nes tokiame amžiuje sunku tikėtis, kad paaugliai gebės kontroliuoti savo impulsus. „Tai tas amžius, kai atliekama daug impulsyvių, agresyvių poelgių, apie kurių pasekmes tikrai nespėjama pagalvoti“, – teigia specialistas.
D. Lesauskas sako, kad per savo ilgametę praktiką nėra sutikęs nė vieno vaiko, kuris būtų pasidžiaugęs, kad apsigynė panaudojęs kokią nors priemonę, bet teko sutikti ne vieną vaiką, kuris nukentėjo nuo kito agresyvaus paauglio. Pasak vaikų ir paauglių psichiatro, dujų balionėlius dažniau panaudos agresyviai besielgiantys asmenys, taigi taip balionėliai, kaip ginklas, tik dar labiau paplis. Jis sako nėra regėjęs nė vieno mokslinio straipsnio, kuris parodytų, kad vaikų apginklavimas mažintų smurtą.
Galima mirti, apakti, sutrinka kvėpavimas
Toksikologas J. Šurkus savo ruožtu paaiškino, kad dujų balionėliai, priklausomai nuo juose esančių medžiagų, gali būti labai pavojingi, nuo jų panaudojimo galima net apakti, sutrinka kvėpavimas, galima net mirti.
„Maksimalus pavojus yra mirtis, yra aprašyti mirties atvejai, kai žmonės mirė, apnuodyti ašarinėmis dujomis dėl to, kad patekusios į kvėpavimo takus net ir mažesniu kiekiu alergiškiems žmonėms, žmonėms, sergantiems astma, gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, o patekusios iš arti jos žymiai pavojingesnės. Veikiant trumpesnį laiką didesnės koncentracijos uždaroje patalpoje jos gali sukelti kvėpavimo takų užburkimą, uždegimą ir uždusimą, yra aprašytas ne vienas atvejis. O kas liečia akis, gali sukelti net apakimą, negrįžtamus pakitimus, net yra aprašytas atvejis, kai žmogui dėl akių nudegimo sutriko regėjimas, jis krito ir dėl galvos traumos mirė“, – pasakojo toksikologas.
„Klaipėdoje klasiokė išsitraukė dujų balionėliį vien dėl to, kad klasiokas ją įžeidė. Purškimo pasekmės – veido ir akių nudegimas. Mergaitės, kuri parodė agresiją, tėvai netgi atsisakė šnekėtis, neatsiliepė telefonu. Tai jeigu kažkas apaks, tai nuo to, kad kito vaiko tėvai yra atsakingi pagal įstatymą, nemanau, kad tai didelis pasitenkinimas“, – savo kolegos patirtį nupasakojo J. Šurkus.
Toksikologas sako pats yra gydęs keletą asmenų, kurie patys nukentėjo nuo dujų, nes papurškė lauke prieš vėjo kryptį. Tokiais atvejais irgi nukenčia akys, veidas. Jis taip pat pabrėžė, kad apsiginti galima nebent tokiu atveju, jeigu bet koks ginklas, nešiojamas prie diržo, jei jį galima iškart užčiupti. Kitu atveju, jokie balionėliai nepadės. Be to, ašarinės dujos mažiau veika apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotikų.
„Man atrodo, kad daugiau šansų, jog iš geriečio vaiko atims blogietis ir patį apipurkš“, – sako J. Šurkus.
Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus, kaip ir kiti specialistai, nemanė, jog vaikus reikia apginkluoti dujų balionėliais. Pasak mokyklos vadovo, kai kalbama, kad tėvai turėtų apmokyti vaikus, kaip naudotis balionėliais, tai neatsižvelgiama, jog kai kurios šeimos taip stokoja įgūdžių, kad tėvai negeba įgyvendinti net elementariausių pareigų, pavyzdžiui, nesugeba užtikrinti, jog vaikai lankytų mokyklą ar nevėluotų į pamokas.
D. Mockus kalbėjo, kad mokyklose formaliai neturėtų būti nei cigarečių, nei elektroninių cigarečių, nei narkotinių medžiagų, bet vis tiek pasitaiko, vaikai juos atsineša, slepia. Anot direktoriaus, tas pats bus ir su balionėliais: bus draudžiama nešiotis po mokyklą, bet vaikai sieks nešiotis, o tuomet pasekmės gali būti visokios. Jis teigia, kad ir vėl bus kraunama atsakomybė mokytojams kontroliuoti, ką vaikai veikia su dujų balionėliais.
„Buvo precedentas, kai viena mokykla, galvodama, kad mokinys turi kvaišalų, iškvietė policiją, tai dabar ta mokykla turi bylą, bylinėjasi su tėvais, nes tėvai padavė į teismą, neva mokykla panaudojo perteklines priemones iškviesdama policiją. Tokių precedentų galime padaryti daugiau“, – pasakojo D. Mockus.
