Gyvūnų prieglaudose nerimas – globotinių tiek, kad greitai naujų nebebus kur dėti. Per karantiną apribojus judėjimą, pramogas ir realų bendravimą, namuose įkalinti tautiečiai iš prieglaudų graibstė kates ir šunis, kad šie palaikytų draugiją. Bet meilė ir rūpestis gyvūnais išblėso su pasibaigusiu karantinu ir žmonės augintiniais dabar tiesiog atsikrato.
„Didžioji dauguma, kuri prisiėmė tuos gyvūnus, ji neįvertino tų situacijų, kad gyvūną reikia tinkamai dresuoti, paruošti tam, kad jis turės likti vienas, kai žmogus išeis į darbą. Tada prasideda nesutarimai su kaimynais, gyvūnas pradeda cypti, loti, nes jis įpratęs būti su šeimininku du, tris, keturis mėnesius ir jis staiga kažkur dingsta“, – sako prieglaudos „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.
Prieglaudos „Penkta koja“ atstovai sako jautę, kad taip gali nutikti, tad per karantiną labai ribojo šunų atidavimą gyventojams.
„Mes kvietėme žmones tinkamai išnaudoti turimą laiką, kada jie galėjo pas mus atvykti. Pabūti su jais, pavedžioti – ir šuniukam gerai, ir mums gerai ir, jei matom, kad tas žmogus važiuoja pas mus visą mėnesį, vedžioja tą gyvūną, turi didelį norą, mes padarydavom išimtis, bet tai būdavo vienetai“, – sako A. Volockytė.
Surasti naujus, mylinčius šeimininkus kačiukui ar šuniukui – tikras iššūkis. Jei prieš karantiną ar per jį ypač mažus katinėlius žmones išgraibstydavo, dabar norinčiųjų priglausti gyvūnus vienetai.
„Anksčiau per karantino laikotarpį būdavo taip, kad mes įkeliame pranešimą į socialinius tinklus ir netgi per kelias minutes atsiranda žmogus, kuris nori paimti gyvūną. Šiuo metu visi atsipūtę, mėgaujasi vasara ir nieks nenori tų gyvūnų imti“, – tvirtina „Nuaras“ veterinarijos gydytoja Meilė Gustaitytė.
Tad, pasibaigus karantino ribojimams, o dar ir prasidėjus vasarai, į prieglaudą patekę keturkojai čia ilgai užsibūna.
„Turim didesnius gyvūnus šunis, tai diena tuo ir prasideda, kad aš juos išvedu, atliekam reikalus, grįžtam atgal. Ir čia yra pilna mažų kačiukų, kuriuos reikia pamaitinti, tai pirmiausia juos pamaitinam, tada jau prie didesnių kačių“, – sako prieglaudos savanorė Viltė Zabielaitė.
Narvuose beveik nebelikę vietos. Kiekvienas naujas skambutis apie norimą grąžinti ar rastą besiblaškantį gyvūną – galvosūkis, kur keturkojį patalpinti.
„Mes nebeturim vietų, prieglauda „lūžta“ nuo gyvūnų pertekliaus“, – sako M. Gustaitytė.
„Daug labai kačiukų, ir ne tik kačiukų, pilna ir kačių, praktiškai kiekvieną dieną atvežami“, – sako prieglaudos savanorė Viltė Zabielaitė.
Specialistai viliasi, kad situacija kiek pasikeis rudenį. Po atostogų sugrįžę gyventojai įprastai ima dairytis augintinių.
