Svetur gerai, bet namie geriausia. Šios patarlės teisingumu įsitikinti paprasta – tereikia vietoj savaitgalio užsienyje likti namie ir pamėginti atrasti ką nors nauja. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistai šįkart liko Vilniuje ir pasižvalgė, ką galima pamatyti šalies sostinėje ir aplink ją.
Iškyla prie atodangos
Peržvelgus turizmo statistiką akivaizdu, kad daugiausia turistų į Vilnių atkeliauja vasarą. Nors pramogų čia, kaip tikina miesto valdžia, gausu ir žiemą, skaičiai byloja ką kita. Tai nieko keisto, nes vasarą Vilnius turistus vilioja žaluma, senovine architektūra ir galimybe pailsėti gamtoje nenutolstant nuo šurmuliuojančio miesto.
Pučkorių atodanga (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Visai šalia Vilniaus senamiesčio yra bent du dideli parkai – Vingio ir Sereikiškių – kuriuose mašinų gausmą užgožia medžių šlamėjimas, tačiau neretai užmirštamos kitos vietos, kuriose galima ne tik pailsėti tarp medžių surengus iškylą, bet ir pasigrožėti puikiu vaizdu.
Viena tokių vietų – Pučkorių atodanga, dažnai nepelnytai pamirštama dėl esą nepatogaus privažiavimo. Vertėtų pamiršti išankstinę nuostatą ir nukeliauti iki šio geologinio paminklo, atsiradusio traukiantis ledynmečiui. Automobilių aikštelėje palikus transporto priemonę galima palypėti į nedidelį kalnelį, nuo kurio atsiveria ne tik miškų ir pievų iš viršaus panorama, bet ir upės vingis.
Baidarėmis per Vilnią
Mėgstantieji vandens sportą ir plaukti baidarėmis bene dažniausiai keliauja iš Vilniaus kur nors tolėliau ir renkasi gerai žinomas sraunias upes. Retas žino, kad per Vilnių tekančia Vilnele taip pat galima plaukti baidarėmis ir patirti ne vieną nuotykį.
Vilnelė Užupyje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Ne kartą plaukę šia upe siūlo į baidares lipti nuo Naujosios Vilnios vandens malūno užtvankos. Nuo ten ši, rodos, nedidukė upė jau būna sraunesnė. Vilnelės pranašumas tas, kad ji nėra gili, todėl netyčia apvirtus nesunku atsistoti. Be to, upė akmenuota, turi ne vieną slenkstį, rėvą, kai kur kelią gali pastoti nuvirtę medžiai, todėl veikti tikrai bus ką.
Dar vienas tokio plaukimo pranašumas – vaizdai. Plaukiama pro Belmonto krioklius, po Užupio tiltais ir pėsčiųjų viadukais, pro Sereikiškių parką ir galiausiai pasiekiama Neris. Ten galima tęsti kelionę arba išsilaipinti, pavyzdžiui, prie Baltojo tilto. Pramoga nėra brangi – plaukti Vilnia vienam asmeniui kainuotų apie 45 litus.
Žirgai Vilniuje
Mėgstantiems jodinėti arba norintiems šią pramogą išmėginti pirmą kartą nereikės keliauti toli nuo Vilniaus – aplink jį yra net keli žirgynai. Pavyzdžiui, žirgynas „Aliūras“ yra pačiame Vilniuje, netoli Pučkorių atodangos, todėl jodinėti galima nė neiškeliavus iš miesto. Palikus Vilnių ir važiuojant Molėtų link pasiekiama Riešė, kurioje yra „Vilniaus žirgynas“ ir plačios pievos, skirtos jodinėti. Pajodinėti galima Pavilnio žirgyne. Valanda kainuoja nuo 40 iki 80 litų.
Ekskursija į Žvėryną
Norintiesiems geriau pažinti Vilnių ir atskleisti jo istorines paslaptis reikėtų pasidomėti, kiek daug siūloma ekskursijų po Vilnių. Galima eiti pėsčiomis, važiuoti riedžiais, keliauti po Vilnių specialiu turistiniu autobusu, o gidai papasakos įvairiausių istorijų – nuo vaiduokliškų iki muzikinių.
Žvėrynas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Viena mus sudominusi ekskursija susijusi su, rodos, kiekvienam įprastu ir gerai pažįstamu Žvėryno mikrorajonu. Jos dalyvius gidai supažindina su senąja medine Vilniaus architektūra, parodo riboženklių akmenį, XIX amžių menantį vandens malūną, čiulbantį kryžių, šimtmečio senumo sveikatingumo gydyklas, apsilankysite cerkvėje, karaimų maldos namuose. Tokia ekskursija vienam asmeniui kainuoja 25–30 litų.
Vakarienė televizijos bokšte
Galiausiai jei pabodo sostinės kavinės ir norisi ko nors „kitaip“, verta pakilti į Vilniaus televizijos bokštą. Neabejotina, kad televizijos bokšte beveik visi lankėsi vaikystėje ar paauglystėje.
Giedrą vakarą pakilę į 165 metrų aukštį galėsite pasidairyti po Vilniaus apylinkes, matomas 50 km spinduliu, ir pavakarieniauti bokšte esančiame restorane, kuris garsėja itin skaniais patiekalais. Pakilti į bokštą kainuoja 21 litą.
Turizmas Vilniuje
2010 m. į Vilnių atkeliavo 6 proc. daugiau turistų, 3,3 proc. padaugėjo nakvynių mieste.
82,9 proc. visų 2010 m. į Vilnių atvykusių turistų buvo užsienio šalių piliečiai.
2010 m. 8,1 proc. padaugėjo svečių iš užsienio šalių.
2010 m. į Vilnių daugiausia keliavo lenkai, rusai, vokiečiai, baltarusiai, latviai ir britai.
2010 m. apgyvendinimo paslaugomis pasinaudoję daugiau nei 500 tūkst. sostinės svečių Vilniuje praleido 1,1 mln. naktų.
