Koronaviruso skaičiams vis šokant aukštyn ir sparčiai daugėjant užsikrėtimų ugdymo įstaigose bei įvertinant, kad vaikai tikriausiai kartais užkrečia ir tėvus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas mano, jog vertėtų svarstyti apie nuotolinio ugdymo įvedimą kuriam laikui.
„Pažiūrėjus į atvejų skaičius pagal amžiaus grupes, tai matome, kad daugiausiai COVID-19 užsikrėtimų nustatoma mokyklinio amžiaus (10-19 m.) grupėje (melsva linija).
Taip pat daug atvejų yra jų „tėvelių“ (30-39 m. ir 40-49 m.) bei vaikų iki 10 m. grupėse. Ir nors moksliniai duomenys rodo, kad omicronas sąlygoja lengvesnę ligos eigą, tačiau tai nėra „paprasčiausia sloga".
Tad svarstau, ar nebūtų verta pagalvoti apie trumpą „peršokimą į nuotolį“. Nes atrodo, kad ir tam laikas sakyčiau gana tinkamas. Ką tik baigėsi rudens pusmetis, o ir žiemos atostogos (vasario 14-18) nėra „už kalnų“.
Gal tai labai nesutrukdytų mokymosi procesui, bet „kreivę paplokštinti" turėtų“, – skelbė feisbuke M. Stankūnas.
Mokyklose – daugiausiai koronaviruso židinių
„Mokyklos tampa židiniais dėl paprastų psichologinių žmogiškųjų dalykų,. Vaikai tiesiog mažiau saugosi, vaikai ir tas kaukes mažiau dėvi, ir tų atstumų neišlaiko, ir bendrauja vieni su kitais betarpiškai, ir nusičiaudi. Nesilaiko tų taisyklių, nes jie yra vaikai, ypač maži vaikai, jie nesupranta tų dalykų, jiems sunku paaiškinti.
Todėl mokyklose sklinda greičiau ir yra didesni židiniai. Užtenka vienam vaikui ateiti sergančiam į klasę ir visa klasė užsikrečia“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas.
Jis teigė, kad artimiausiomis savaitėmis reikia atidžiai stebėti situaciją švietimo įstaigose ir tada priimti sprendimus dėl vaikų siuntimo į namus.
„Aišku, sprendimai yra Vyriausybės rankose, ji turėtų siūlyti. Bet, tarkime, ilgesnes žiemos atostogas, tokį variantą aš svarstyčiau. Man atrodo, tai yra svarbu. Būtent švietimo sistemoje yra didžiausia plitimo rizika, neskaitant sveikatos priežiūros įstaigų“, – sakė P. Saudargas.
„Šitas klausimas dėl švietimo sistemos tikrai yra svarstytinas. Mokiniai galėtų ir kokią savaitę ar dvi pailsėti, taip tikrai amortizuodami bangą“, – pridūrė jis.
Mokyklos nepasiruošė
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad anksčiau reikėjo paruošti švietimo įstaigas paruošti galimiems koronaviruso protrūkiams.
„Klasių ventiliacija, vedinimas, dezinfekcija, vyresnių klasių moksleiviams paaiškinimas, kaukių dėvėjimas vyresnėse klasėse, atstumų išlaikymas, mokymo organizavimas didesnėse patalpose, yra juk salių, koridorių“, – priemones, kurios ne iki galo gerai įgyvendinamos Lietuvoje, vardijo V. P. Andriukaitis.
P. Saudargas sutiko, kad iki galo nebuvo pasiruošta viruso plitimui švietimo įstaigose.
„Tiek rugsėjo mėnesį, kai vaikai grįžo į mokyklas, mes matėme atvejų skaičiaus kilimą. <...> Dabar turime vėl atvejų skaičiaus stiprų augimą“, – sakė konservatorius.
Vaikus į nuotolį išsiųsti galima, bet trumpam
PSO atstovas pažymėjo, kad būtina vengti mokymo proceso pertraukimo ir vaikų siuntimo į nuotolį.
„Bet kadangi infrastruktūra neparuošta, yra bėdų, žinoma, gali būti tai, kad pasiūlymas daryti savaitės ar dviejų mokinių žiemos atostogas ar nuotolinį mokymą turėtų būti svarstytinas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Visgi, anot jo, jei būtų įvestas nuotolinis mokymas, iš karto reikia pasakyti, kad tai nebus ilgalaikė priemonė, tokia, kokia buvo griežčiausio karantino metu.
„Tada turime tas pasekmes, ir mokinių sveikatos, ir nerimo, ir pedagoginio atsilikimo“, – teigė PSO atstovas.
„Bet lokalių, dinamiškų, trumpų priemonių pritaikymas galimas. žinoma, atsižvelgiant į savivaldybės epidemiologinę statistiką“, – pridūrė V. P. Andriukaitis.
Tai tik dalis pokalbio su P. Saudargu ir V. P. Andriukaičiu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
